Gruodžio 29 d. Obelių vaikų globos namų auklėtiniai kartu su Lietuvos Kalėdų Seneliu Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje linksmino ir kvietė gyventojus ir svečius
prie pagrindinės miesto eglės. Skambant mūsų vaikų dainelėms, visi šoko ratelius, dainavo. Šventę vainikavo Kalėdų Senelio atneštos dovanos.
Interviu su vyriausiuoju Kalėdų seneliu Kalėda
GINTARĖ KAMINSKIENĖ
Iš Rokiškio rajono kilęs Arvydas Bagdonas daugeliui pažįstamas kaip vyriausiasis šalies Kalėdų senelis Kalėda. Ir panašu, kad pasirinkęs tokį kelią – nesuklydo. Mitinės būtybės įkūnytą gerumą vyras neša kasdien, ne tik per didžiąsias metų šventes.
– Ieškodama būdų, kaip su jumis susisiekti, daug gero išgirdau. Labiausiai nustebino, kad tiek daug talentų turite. Esate ir dailininkas, ir grafikas, skulptorius, vitražistas, aktorius ir net pedagogas. O kodėl esate vyriausiasis šalies Kalėdų senelis Kalėda?
– Esu meniškos prigimties. Daugiausia manyje lemia dailininkas. Kadaise baigiau Dailės akademiją. Pats sau susimodeliuoju kostiumus. Kalėdų senelio vaidmuo man yra vidinio noro viską sujungti išraiška. Tai ir muzika, ir aktyvumas, ir bendravimas. Šis darbas neleidžia negatyviai mąstyti. Net pasibaigus sezonui negali smagiai nusikeikt, jei kas nors netyčia ant kojos užlipo.
– Iš tokio amato duoną valgo ir daugiau žmonių. Bet kas gali būti Kalėdų seneliu?
– Yra daug visokiausių senelių. Žinoma, tai nuostabu, vienas tokio darbo nudirbti per šventes nesugebėčiau. Bet neužtenka galvoti, kad pastrakaliosi, kokiu instrumentu pagrosi ir viskas. Ne, turi būti ir tam tikros pedagoginės ir psichologinės žinios. Pasitaiko įvairiausių situacijų. Būna, ypač su mažesniais vaikais, kad turi taip mokėti apžaisti, kad galėtum padėti jam atsiverti, patikėti tavimi. Tad seneliai turi būti profesionalai, savo veiklos žinovai, ne tik muzikine prasme.
– „Gimtojo Rokiškio” laikraščio žurnalistei esate minėjęs, kad Jūsų žmona gydytoja. Ji gydo žmonių kūnus, o Jūs – sielas.
– Mano žmona – tikrosios hipokratinės medicinos atstovė. Žmones gydo vaistais. Tai nėra blogai, reikia ir šito. Bet geriausia yra tų ligų apskritai išvengti. Labai svarbi gera nuotaika. Kartais pakanka pažiūrėti į nuostabų naktinį dangų arba į paukščiuką čiulbantį. Tokia mano nuomonė ir ne tik mano. Apie tai esama daug literatūros. Į viską reikia žiūrėti su humoru. Pavyzdžiui, kai man sudegė mašina, sakykime – briedžių kinkinys (juokiasi), kaimynai klausė mano vaikų, tai kaip tėtis reagavo. Šie atsakė, kad juokėsi ir džiaugėsi, pradėjo šašlykus ruošti. Tik, deja, atvažiavo gaisrininkai ir užpūtė ugnį… Noriu pasakyti, kad nereikia daužyti galvos į sieną. Svarbiausia – sveikata.
Visas interviu:
http://lsveikata.lt/razinka/senelis-kaleda-i-gyvenima-reikia-ziureti-su-humoru-1997