Press "Enter" to skip to content

Muziejus

Muziejaus eksponatus, menančius Lietuvos žmonių kovas už laisvę, atskleidžiančius lietuvių godas ir viltis, surinko iš Obelių krašto kilęs mokytojas, buvęs partizanas, kraštotyrininkas Andrius Dručkus. Jis buvo ir šio muziejaus įkūrimo iniciatorius. Jaunajai kartai šviesti jis padovanojo Lietuvai didžiausią savo turtą – per ilgus okupacijos ir pasipriešinimo metus surinktą ir nuo akylo sovietinio saugumo išsaugotą asmeninę 3 tūkst. eksponatų kolekciją.

Muziejus (tautinio ir patriotinio ugdymo kultūros įstaiga) buvo atidarytas lankymui 1998 m. gruodžio 10 d. Šiuo metu muziejuje sukaupta daugiau kaip 9 tūkst. eksponatų. Didžioji jų dalis eksponuojama 7 salėse. Dar viena salė skirta edukacinei veiklai. Atskira patalpa skirta muziejinės medžiagos fondams. Didžiojoje muziejaus salėje įvairiomis progomis rengiamos parodos, vyksta svarbių įvykių bei sukakčių minėjimai. Muziejaus bibliotekoje sukaupta per tūkstantį knygų ir katalogų apie Lietuvos istoriją, kultūrą, rezistenciją, tarpukario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę, liaudies meną, numizmatiką, bonistiką, medalius ir ordinus. Muziejus turi nemažai eksponatų, iš jų ir vienetinių, kuriais savo ekspozicijas mielai papuoštų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių muziejai.

Laisvės kovų istorijos muziejaus eksponatai liudija mūsų Valstybės iškilimą, valdant DLK Mindaugui, klestėjimą, valdant DLK Gediminui, Algirdui, Kęstučiui, Vytautui ir kitiems, ir jos kelias okupacijas. Eksponatai atspindi lietuvių tautos nesusitaikymą su priespauda – Tado Kosciuškos (1794 m.), 1831 m., 1863 m. sukilimai – jos tautinį atgimimą per XIX – XX amžių sąjūdžius. Šalia spaudos draudimo laikotarpio leidinių (graždanka) yra ir autentiški pirmieji lietuviški laikraščiai: „Aušra”, „Varpas”, o atgavus spaudą 1904 – 1906 m. Sankt Peterburge išleistas savaitraštis „Lietuvių laikraštis”. Išsaugoti dokumentai apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1918 m., jos pripažinimą, savanorių kovas. Išsaugotas 1863 m. sukilimo herbas, medaliai, medaliai už sukilimo malšinimą, pistoletas. Lankytojai turi progą pamatyti Lietuvos ir kitų valstybių įvairių istorinių laikotarpių monetas, banknotus, medalius, ordinus ir kitus pasižymėjimo ženklus. Išsaugota sutartis su Rusija (1920 m. liepos 12 d.). Tarp sukauptų ordinų, medalių, Vyties kryžių yra ir Mykolo Riomerio apdovanojimai. Lietuvos teritorijos kaitą įvairiais istorijos laikotarpiais iliustruoja žemėlapiai, leisti įvairiose pasaulio šalyse. Yra įdomūs ir informatyvūs prieškario Lietuvoje leisti istoriniai plakatai. Gausi eksponuojama medžiaga suteikia žinių apie tarpukario Lietuvos kariuomenę, Šaulių sąjungą, vyriausybės ministrų kabinetus ir jų veiklą. Nemažai eksponatų sukaupta apie S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą, jų tragišką ir paslaptingą žūtį. Eksponatai atskleidžia skaudžiausią XX amžiaus lietuvių tautos naikinimo, kančių ir pasipriešinimo istorijos laikotarpį, Lietuvos partizanų kovas Šiaurės rytų Lietuvoje ir Latvijos pietinėje dalyje. Išsaugotas Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanų archyvas, partizanų vado Balio Vaičėno testamentas, Vyties kuopos partizanų Lietuvos trispalvė. Atskira salė skirta parodyti Lietuvos kariuomenės kūrimąsi, karių kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Tai atspindi fotografijos, dokumentai, tarp jų ir karininkų dokumentai, kardas, kortikai ir kitos relikvijos, plakatai, spaudos leidiniai, atskirų dalinių, karo mokyklų skiriamieji ir baigimo ženklai, antpečiai, uniformos, atskiras stendas skirtas Lietuvos karių apdovanojimams (Krašto apsaugos ministerijos dovana muziejui), skiriamiesiems ženklams. Išsaugota lenkų okupuoto Vilniaus vadavimo sąjungos vėliava, tarpukario Lietuvos Šaulių sąjungos vėliava. Laisvės kovų istorijos muziejuje adekvačiomis apimtimis atspindėtas Obelių krašto žmonių indėlis į mūsų tautai ir valstybei svarbius įvykius istorinės raidos kontekste. Muziejus turi sukaupęs apie tūkstantį etnografinių eksponatų.

Apibūdinant muziejaus eksponatus kitų aplinkinių muziejų fone, reikia pasakyti, kad jame esantys rinkiniai leidžia parodyti mūsų tautos kovų už laisvę istoriją, pradedant centralizuotos Valstybės kūrimu ir baigiant 1990 m. kovo 11-ąja. Rokiškio krašto muziejus savo ekspozicijoje bene pagrindinį dėmesį skiria šio regiono dvarų kultūrai atskleisti. Vienas kitą papildydami, Rokiškio ir Obelių muziejai formuoja vientisą regiono muziejų ekspozicinį kompleksą.

2011–2012 m. muziejus buvo remontuojamas. Už ES struktūrinių fondų ir Rokiškio rajono savivaldybės lėšas suremontuotos patalpos ir sutvarkyta muziejaus aplinka.

DARBO LAIKAS:

  • antradieniais – šeštadieniais  10 – 16 val.
  • norinčius aplankyti muziejų kitu laiku (nedarbo dienomis ir nedarbo valandomis) prašome kreiptis į muziejaus vedėją telefonu 8 688 70348 arba 8 458 79603. Įėjimas nuo ežero pusės.

BILIETŲ KAINA

  • suaugusiems  3,5 Lt (1,0 Eur)
  • moksleiviams  2 Lt (0,6 Eur)
  • studentams, būtinosios tarnybos kariams, senjorams  2 Lt (0,6 Eur)
  • gido paslaugos muziejuje  10 Lt (3,0 Eur)
  • edukacinė programa “Bunkerių paslaptis atskleidus”  asmeniui  2 Lt (0,6 Eur)
  • išvyka prie bunkerio užsakovo transportu – asmeniui – 3,5 Lt (1 Eur)

NEMOKAMAS MUZIEJAUS LANKYMAS:

  • ikimokyklinio amžiaus vaikams
  • vaikų globos namų auklėtiniams
  • socialiai remtinų moksleivių grupėms, pateikus sąrašą
  • neįgaliesiems
  • Lietuvos Respublikos muziejininkams
  • Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams
  • Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) nariams
  • nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. kiekvieną trečiadienį Rokiškio rajono moksleivių grupėms, lydimoms mokytojo.

3 Komentarai

  1. Anelė
    Anelė 2016-05-04

    Laba diena, esu 4 kurso Kultūros istorijos ir antropologijos studentė, rašanti darbą apie smukles ir norėčiau paklausti keletą klausimų apie Obelių smuklę esančią Vytauto g., gal turite informacijos kas dabar yra šio pastato savininkai?

    Labai ačiū už bet kokią informaciją, Geros dienos,
    Anelė Šachparonian

    • Eduardas
      Eduardas 2017-02-15

      Reketu pasiziureti i cariniu laiku zemelapius Lietuvos, apie 1865m. ten yra suzymetos smukles prie keliu ir sankryzu.

Comments are closed.