Rašau Jums ypatinga proga: 1988 m. lapkričio 18 dieną lietuvių kalba antrą kartą buvo paskelbta valstybine. Šio įvykio mes dar negalime iki galo įvertinti ir šiandien: tuo sovietiniu laikotarpiu lietuvių kalbai buvo beveik nelikusios vietos viešajame gyvenime. Iki šių dienų daug kas pasikeitė. Apie tai galėčiau nemažai papasakoti, bet šiandien noriu jus visus padrąsinti kalbėti tarmiškai.
Kalbėdami vieni su kitais savo gimtąja tarme mes esame artimesni, atviresni, nuoširdesni. Mus vienija tas pats gimtasis kraštas, tėvai ir seneliai, gerai pažįstami žmonės, patirti įspūdžiai, matyti vaizdai, išgyventi jausmai, pasaulio suvokimas.
Kalbėdami apie juos mes gana greitai orientuojamės, nuspėjame būsimus įvykius, vieni kitus suprantame iš užuominų, nebaigtų sakyti minčių. Kalbėdami tarmiškai mes dar priartinam tą pasaulį. Tarmė mus vienija, nes nekalba kaip mes kitų kraštų žmonės. O mes kalbame išskirtinai panašiai.
Kai esame tarp rokiškėnų, iš karto pajuntame, kad esame tarp savų žmonių, atgyja prisiminimai, mes mintimis nusikeliame į savo gimtinę. Gal todėl tiek daug yra bendruomenių, kurios vienija ne rajono ribos, o bendra tarmė. Vyresnio amžiaus žmonėms gimtinės ilgesys yra pagrindas susiburti bendrai veiklai, pabūti kartu ir sušnekti tarmiškai.
Obeliečiai kalba rytų aukštaičių uteniškių tarme, kuri turi labai specifinių savybių. Pasakysiu tik kelis kitoniškumus. Tikrai pastebėjote, kad daiktavardžių vyriškoji giminė keičiama moteriškąja ir avirkščiai: avietė – avietys, kiaulė – kiaulys, serbentas – sarbinta, atostogos – atostagai. Keli įdomesni žodžiai: durų užraktas – ažušavalas, kiemas – atšlaimas, šlaitas – panovalis, griovys – ravas, stogas – dungtis, o dangtis – dugnys.
Kalbėti tarmiškai, kaip ir bendrine kalba, reikia taisyklingai: ištarti visus ilguosius, pusilgius ir trumpuosius balsius, vartoti gramatikos formas ir tuos žodžius, kurie būdingi tam kraštui, o ne vartojami visoje Lietuvoje kaip slaviški skoliniai.
Drąsinu. Kalbėti tarmiškai nėra gėda, o gražu, pagirtina ir skatintina.
Su nuoširdžiais linkėjimais
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas
2014 m. lapkričio 18 d.
