Žemės dienos paminėjimas Obeliuose
Medis kaip ir žmogus neturi būti vienišas. Tokie Obelių savarankiško gyvenimo namų gyventojo ištarti žodžiai apibūdina Žemės dienos paminėjimo šventę. Į ją susirinko Obelių bendruomenė: gimnazijos jaunieji šauliai, kraštotyrininkų būrelio moksleiviai, bendrijos „Sėlos Ramuva” jaunimas, Laisvės kovų istorijos muziejaus ir seniūnijos darbuotojai, Obelių savarankiško gyvenimo namų gyventojai.
Saulėtą popietę Obelių savarankiško gyvenimo namų kiemo erdvėse šalia didžiulės senos liepos buvo gaminami inkilėliai. Susibūrę jų gamintojai, kaip teigė šios šventės iniciatorė, Obelių savarankiško gyvenimo namų vadovė Jolanta Paukštienė, buvo skirtingo amžiaus ir skirtingos gyvenimo patirties. Tačiau bendra veikla suvienijo visus dalyvius. Santūrusis Borisas Laškovas, kartu su jaunimu gaminęs inkilėlius, tai daryti išmokė ir savo draugą, savarankiško gyvenimo namų gyventoją Rolandą Silickį. Žemės dienos paminėjimo šventę stebėjo seniausia šių namų gyventoja Adėlė Andriuškienė, neseniai atšventusi savo devyniasdešimtąjį gimtadienį. Senolė susirinkusiems primindavo, kad Gavėnios metą reikia išlikti santūriems. Jaunimo grupės lyderė, Obelių gimnazijos jaunoji šaulė Gintarė Pupelytė ne tik pademonstravo puikius praktinius įgūdžius gaminadama inkilėlį. Energinga moksleivė buvo pasiryžusi visus inkilėlius įkelti į medžius. Saugumo sumetimais jos paslaugų buvo atsisakyta. Šį darbą atsakingai atliko „Sėlos Ramuvos” narys Tautvydas Kazlauskas.
Šventė užsitęsė, todėl tapo ištisa darbo ir bendravimo popiete. Skambant armonikierių Editos Kaukmanaitės ir Algirdo Breiterio atliekamoms melodijoms išsirikiavome prie stalų, ant kurių ką tik buvo gaminami paukščių nameliai, paragauti pyrago ir pasivaišinti arbata.
Žemės dieną inkilėliais pasipuošė ir Laisvės kovų istorijos muziejaus teritorijoje esantys medžiai, Obelių parko erdvės šalia Ramintos šaltinio.
Obeliečiai dėkoja verslininkui Giedriui Rimkui už dovanotą medieną.