Spalio 24 d. popietę poezijos mylėtojai rinkosi į Obelių miesto biblioteką skaityti savo eilių. Renginį pradėjo bibliotekininkė Gražina Deksnienė ir Obelių gimnazijos penktokė Iveta Vaitkevičiūtė. Šie metai skirti Kristijonui Donelaičiui, todėl jos skaitė ,,Metų“ ištrauką ,,Rudens gėrybės“. Iveta yra aktyvi bibliotekos skaitytoja, dalyvauja įvairiuose skaitovų konkursuose.
Bibliotekoje poetinių skaitymų proga buvo surengta paroda ,,Poezijos ruduo“. Išeksponuotos visų poetų poezijos knygelės, straipsniai iš laikraščių, leidinių, nuotraukos. Daugiausia medžiagos pateikėme apie poetą Antaną Žilinską ir Gražiną Pitrėnienę. Kadangi G.Pitrėnienė yra Antanašės bendruomenės narė, daug medžiagos apie ją pateikė Antanašės vyresn. bibliotekininkė Rytė Gernienė.
Pirmasis eiles ryžosi skaityti poetas Bronius Ribokas. Jis 2013 m. buvo apdovanotas Jurgio Buitkaus premija už poezijos knygą ,,Kometos priartėjimas“. B. Ribokas yra baigęs VU Istorijos ir filologijos fakultetą. Nuo 1963 m. publikuoja eilėraščius spaudoje, yra paskelbęs apsakymų, recenzijų, vertimų. Jo straipsniai yra pasirodę Rokiškio krašto literatūros žurnale ,,Prie Nemunėlio“. Jo kūrybą palankiai vertino rašytojai S. Geda, J. Strielkūnas, E. Mezginaitė ir kt. Jis išleido knygeles ,,Žemės patekėjimas“ (1984), ,,Šermukšnių vynas“ (2000) ,,Kometos priartėjimas“ (2013). Bibliotekininkės dėkingos poetui už padovanotas poezijos knygeles su autografais.
TA JO NAKTIS
Tai šitaip diena pasibaigia.
Jis, žmogus, slenka į savo būstą, kurio
nekenčia,
Užveria langus, užrakinėja duris.
Jį baugina naktis –
Skambančios ledinės valandos.
Tylėdamas geria migdomuosius.
Jis nežino, kad jau seniai miręs.
Drebančiais pirštais laikosi paklodės,
Krenta į narkotinio miego bedugnę.
Iškyla reginys; supuvusios lentos,
Kaulai, tuščioje kaukolėje
Rangosi šnypšdama angis.
O juk rytas bus giedras ir saulėtas.
Antrasis skaitė Antanas Gintautas Žilinskas. Tai obeliečiams gerai pažįstamas poetas, apsakymų autorius, sporto propaguotojas. Išleido 1991 m. ,,Atbudimai“, 1998 m. ,,Kalbėjimai, 2003 m.,,Vakarės tylos atmintis“, 2010 m. ,,Keleivis naktyje“. Poetas yra Rokiškio literatų klubo ,,Vaivorykštė“ aktyvus narys. Jo kūrybą dažnai spausdina ,,Gimtasis Rokiškis“. Eilėraščiai A. Žilinsko gyvenime užima labai svarbią vietą. Polėkis kūrybai atėjo iš vaikystės, praleistos nepaprastai gražioje vietoje – Utenos rajono Vyžuonų miestelyje. Jo kūrybai įtaką padarė iš čia kilę B. Radzevičius, A. Masionis, P. Širvys. Poetas A. Žilinskas aktyvus bibliotekos skaitytojas, įvairių renginių dalyvis.
Ciklas ,,Tamsos švytėjimas“(30 eilėraščių)
16
viskas buvo paprasta
viskas liūdna buvo tada
kai užvertęs tuščią lapą
patylėjau kai šaukti norėjos
kai dangus lyg už nuodėmes baudė
kai uždėjo sunkias grandines
ko tie žmonės šį vakar norėjo
ko atėjo atimt iš manęs
17
kai į uolas sugūra banga
kai žmonės skiriasi staiga
aš pajuntu kaip mano žemė dūžta
naktyje išgodota ir tada
esu su tais kurie atras svajonę
po delnu debesies ir po aušros skraiste
kai duonos kriaukšlę skalsiąją paėmęs
laimingas pasijusiu aš tada
18
viskas buvo taip keista tada
vasarėjo ir dienos kvatojos
tik į gyslas šėtoniškas kraujas liejos
o paklydęs laikas kuprojos
surakinęs retežiais sunkiais
užrakinęs vienatvės belangėj
kai tik rankos nukarę bežadės
sapne apkabino mane
Valentina Strungytė-Baltuškienė – poetė, apsakymų autorė, menininkė. Ji turi svajonę išleisti savo poezijos knygelę. Be poezijos dar turi savo kitą hobi – tai paveikslų siuvinėjimas kryželiu. Prie to dar užsiima papuošalų kūryba iš karoliukų. Šiemet ji atšventė gražų jubiliejų, kurį apvainikavo kūrybine paroda Obelių laisvės ir kovų istorijos muziejuje.
Nesakykit, kad noriu per daug
Argi daug – vėl sugrįžt į jaunystę
Vėlei rankose stipriai laikyt
Laimės paukštę – bet jos –nepažinti…
Kartais norisi kilti aukštai
Lyg sparnais – rankom siekti žvaigždes
Ar tai daug, ar ištikro mažai
To melsvumo bekraštės erdvės.
Gulbėm nuplaukė metai keli
Bet svajonės išliko gyventi
Pilkas apmaudas dyla širdy
Ar vertėjo jausmais pasikliauti?
Tad ir Jūs, nesakykit, per daug
Argi daug vėl sugrįžt į jaunystę
Vis širdy prijaukinti bandau
Laimės paukštę, kurios nepažįstu….
Gražina Pitrėnienė 2012 m. išleido savo knygą ,,Širdis motulės meilei sutverta“. Tai aktyvi Antanašės bendruomenės narė, buvusi mokytoja, 10 metų dirbusi Obelių kultūros namų metodininke, Antanašės kultūros namų administratore. Šiuo metu dirba parduotuvėje ,,Aibytė“. Mėgsta kurti kupletus, dalyvauja įvairiuose literatūriniuose konkursuose, yra sukūrusi Antanašės himną, dalyvauja kur yra kviečiama. Jos eilėraščiai apie gyvenimą, meilę, gamtą, išgyvenimus.
Sedėja senela unt uslana maža .
Veizėja, kad žuselas toli nenuveitu.
Sava jaunystes denas prisminus,
Gailu ašarėlu nušluoste skreitu.
Jaunystes tas dienas kaip graitai prabėga.
Tirpa , nutirpa kaip pernykštis sniegas.
Maža pemeniote žuselas gane,
Kiaulalas – jau didesne pemene.
Būdama merga – taip sunkiai dirba.
Na sunkių darbų runkas nutirpa.
Sėja ir pjove, linalius myne.
Sunki, vai sunki buva gadyne.
Sėdžia senela unt uslana maža.
Žiūre senela – saulala laidžias.
Saulala laidžias, senela snaudžia,
Jaunystės godu pyniku audžia
Gražina Pitrėnienė pasikvietė į renginį savo seserį iš Kriaunų Virginiją Tičkienę. JI yra aktyvi Rokiškio literatų klubo ,,Vaivorykštė“ narė. ,,Nerašyti negaliu“- sako Virginija. Jos posmuose sukasi žodžiai apie meilę, bėgantį laiką, ištikimybę.
Nerašyti negaliu, nemoku.
Mintys liejas iš širdies gelmių.
Kai anksti pavasarį pabąla ievos,
Tėviškės žalios laukais einu.
Nerašyti negaliu, nemoku
jau kitaip ir vis kitaip gyvent.
Mano žodžiai gulasi į knygą,
Su eilėraščiais norėčiau ir pasent.
Su eilėraščiais sutikti saulę patenkančią,
Su eilėraščiais užmigti vakare,
vaikščioti basai po pievą žydinčią
ir gerėtis vakaro vėsa.
Nerašyti negaliu ir gal, nemoku
Išsakyti visko, kiek turiu.
Bet nupinti žodžių šiltų pynę
Sugebėsiu.
Vis kuriu. Kuriu.
Apdainuosiu tėviškę ir lauką,
pievas paupy ir tavo juoką.
Ir piliakalnio audringą gausmą,
ašarėlę, riedančią per skruostą vaiko.
Į eilėraštį suguls ir godos mano,
ir svajonės, norai ir tikėjimas.
Ir vaikystė, praeity palikus,
rankele vis mos ir mos iš tolo.
Parašysiu knygą didelę ir margą
lyg genelio plunksna tėviškės šile.
Nerašyti negaliu, nemoku.
Nes tokia rašytojų dalia.
Rimantas Grigonis- eiliuotojas, muzikantas, dainininkas skaitė savo sukurtus kupletus, kurie kartais ironiški, pašiepiantys negeroves, pamokantys.
Negeras ženklas Lietuvoj
Kad jaunimo kaime sumažėjo
Nebuvom gimę tais laikais,
Kai laisvė pirmą kart atėjo.
Susiglauskime, suremkime pečius
Kaip tada, lietuviai, pirmą sykį
Ir kaip bebūtų mums sunku….
Lietuvi, laisvės neatsisakyki.
Muzikinius intarpus užpildė ir renginį pagyvino savo sukurtomis dainomis pritariant gitarai Gediminas Bagdanovičius. Jis kuria tekstus ir muziką gitarai.
Prabilkite žvaigždės auksinės,
Kalbėkite bruožai delnų.
Ar teks man nors kartą patirti
Tą jausmą gimtųjų namų…
Man atėmė laisvę brangiausią
Nebuvo prinokę rugiai
Vidudienio vasaros tylą
Man tu mieloji palikai.
Nuimkit grandines nuo rankų,
Išleiskit iš rūsio tamsaus,
Kur čiulba mažieji paukšteliai,
Kur motina laukia sūnaus.
Smuiku griežė muzikos mokytoja ir meno vadovė Žana Kaladienė. Dalyviai buvo apdovanoti literatūriniais žurnalais ,,Prie Nemunėlio“.
Tekstą ir nuotraukas atsiuntė Obelių miesto bibliotekininkės Gražina Deksnienė ir Violeta Pupelienė.