Pateikame V respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso laureatės Mildos Krasauskienės, baigusios Obelių gimnaziją, eilėraščių.
Prą laiką lūngus
Kreivais šešėliais gūla raidēs,
Ažūvejās neranda žodžiai,
Ir kaukia kaip šuva palaidas,
Nelingvās mintys, laiką sočiaiKalbėť ir jausť, kaip vīsa gyva,
Kaip pāšalas kiloja šīrdį,
Ir žiūria mėnuo sarmatlyvas
Prą laiką lūngus, koľ dą girdisAukštaičią gryčiaj rūpūs žodžiai,
Koľ tėvas šiūlumų dalyja,
Visiem teip skalsiai ir vēnodai.
Koľ atmintis dą neažgījus,Kreivais šešėliais gūla raidēs,
Išbalusiam lapi pasklysta…
Pą rūkų jaunas tėvas braidą,
Tik manį jau nebepažįsta.
Ažūvejās neranda žodžiai,
Ir kaukia kaip šuva palaidas,
Nelingvās mintys, laiką sočiaiKalbėť ir jausť, kaip vīsa gyva,
Kaip pāšalas kiloja šīrdį,
Ir žiūria mėnuo sarmatlyvas
Prą laiką lūngus, koľ dą girdisAukštaičią gryčiaj rūpūs žodžiai,
Koľ tėvas šiūlumų dalyja,
Visiem teip skalsiai ir vēnodai.
Koľ atmintis dą neažgījus,Kreivais šešėliais gūla raidēs,
Išbalusiam lapi pasklysta…
Pą rūkų jaunas tėvas braidą,
Tik manį jau nebepažįsta.
Toks metų laikas
Lietus kartojasi per visą dangų,
Tirštėja metų laikas, ir atrodo,
Kad languose šviesa apanka,
Įskilusi srovė dalina gruodį,Dalina laiką šiapus ir anapus,
Prisijaukint savęs nebesuspėsiu,
Tuštėja kalendoriai, krenta lapai,
Lietus gesina paskutinę šviesą.Tik pasakas kartoja naktys gilios
Be pabaigos, kol sutemos numiršta
Ant mano rankų, paukštis glosto tylą
Dangaus bemiegio, virpa ledo pirštai,Užkimsta vėjas, seną jausmą pusto,
Ne staltiesė balta, juk taip nutinka,
Kad vidury gyvenimo prabustum
Ir patikėtum – sninga…
Tirštėja metų laikas, ir atrodo,
Kad languose šviesa apanka,
Įskilusi srovė dalina gruodį,Dalina laiką šiapus ir anapus,
Prisijaukint savęs nebesuspėsiu,
Tuštėja kalendoriai, krenta lapai,
Lietus gesina paskutinę šviesą.Tik pasakas kartoja naktys gilios
Be pabaigos, kol sutemos numiršta
Ant mano rankų, paukštis glosto tylą
Dangaus bemiegio, virpa ledo pirštai,Užkimsta vėjas, seną jausmą pusto,
Ne staltiesė balta, juk taip nutinka,
Kad vidury gyvenimo prabustum
Ir patikėtum – sninga…