Susipažinkime: Obelių seniūnė Jūratė Šinkūnienė

Obeliai ilgokai gyveno be seniūno. Buvusįjį oficialiai atleido, bet jis sirgo iki vasaros pabaigos, todėl net konkurso skelbti nebuvo galima. Pavaduotoja Aldona Žėkienė dirbo vietoj jo, net Rokiškio meras Ramūnas Godeliauskas pabandė padirbėt seniūno kabinete. Paskelbus konkursą rugsėjį, praėjo dar beveik 2 mėnesiai, kol buvo gautas kandidatų sąrašas.

Jei kas dar nežino, tai konkursus dabar organizuoja Valstybės tarnybos departamentas, paskelbia, kad ieškomas asmuo tokioms pareigoms eiti, nustato reikalavimus, terminus ir visa kita. Tai bent jau teoriškai apsaugo nuo anksčiau vyravusios praktikos, kai skiriami pažįstami, giminės ir panašiai.

Pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, vyksta kelių valandų testas, raštu atsakoma į klausimus, atrenkami tinkami kandidatai,vėliau vyksta posėdis ir balsuojama, kurie kandidatai yra tinkamiausi. Balsuoja atstovas iš savivaldybės, Valstybės tarnybos departamento ir seniūnaičiai. Daugiausiai balsų surinko Eimutis Mališauskas ir Jūratė Šinkūnienė. Administracijos direktorius pasirinko iš šių dviejų.

Obeliai.eu susisiekė su naująja seniūne ir truputį pakalbino. Susipažinkite – Jūratė Šinkūnienė.

Prisistatykite, iš kur esate, kokius mokslus krimtote, kuo užsiėmėte prieš kandidatavimą? Kokių įgūdžių ta veikla suteikė, ką pritaikysite naujose pareigose?

Esu Jūratė Šinkūnienė, gimusi ir augusi Rokiškyje, baigusi Rokiškio Juozo Tūbelio gimnaziją išvykau studijuoti į sostinę, Vilniaus universitete baigiau geografijos (hidrologinė kryptis) bakalaurą ir hidrometeorologijos magistrą. Visi mano mokslo darbai ir straipsniai buvo orientuoti į vidaus vandens telkinių taršą ir ją lemiančius veiksnius bei eutrofikacijos procesą mažinančių priemonių įgyvendinimą. Su šia moksline patirtimi siejamas ir pirmasis mano kaip gamtosaugos specialistės darbas nevyriausybinėje organizacijoje Lietuvos gamtos fonde. Vėliau teko darbuotis viename didžiausių Baltijos šalyse archyvų, tad nemenkas žinių bagažas sukauptas informacijos ir išteklių saugojimo, apsaugos ir valdymo srityse. Didelę patirtį įgijau dirbdama IT (informacinių technologijų) sferoje, kurioje teko ne tik kuruoti darbus garantiniame skyriuje, bet perprasti ir visas marketingo ir rinkodaros subtilybes bei šiuolaikinių įrenginių technines specifikacijas. Šiuose darbuose įgijau labai daug patirties: nuo projektų paieškos, rašymo bei įgyvendinimo iki įvairių sričių administravimo ir vadovavimo atskiriems skyriams. Tad visas šias įgytas žinias bei patirtis manau drąsiai pritaikysiu seniūnės pareigose. 

Ar kažkas Jus sieja su Obeliais?

Tiesioginių sąsajų neturiu, tačiau mano uošvija yra iš Gindvilių kaimo. Tad vasaros lėkė būtent šios gyvenvietės sodyboje (grybaujant ir uogaujant ne vieną batą yra pasiglemžęs Audrelio ežero raistas, o dabar nuvykstame į kapines, nes ten palaidoti vyro seneliai.

Kas pastūmėjo kandidatuoti į Obelių seniūnės postą?

Pačios noras ir šeima. Nes kaip ir minėjau, manau, kad mano turimos teorinės ir praktinės žinios leistų sėkmingai vykdyti profesines užduotis, be to, esu komunikabili, atsakinga, punktuali, orientuota į gerus rezultatus, turiu gerus organizacinius gebėjimus – viską, ko reikia geram seniūnui. 

Kokias pagrindines problemas ir kokius pliusus įžvelgiate miestelyje?

Labai smagu, kad Obeliuose yra Laisvės kovų istorijos muziejus ir miesteliui yra svarbūs istorinės atminties įvykiai bei renginiai, aktyvūs bendruomeniniai kolektyvai. Vieną iš pliusų, kad čia puiki dirva dirbti su projektais. Iššūkių taip pat nemažai: nuotekos ir su jomis susiję niuansai, ežero ekologinė būklė bei pakrantės pritaikymas visuomenės reikmėms, pirtis, „Žalioji“, avariniai pastatai, socialiniai būstai ir t.t.

Kokius pirmuosius darbus planuojate?

Pirmasis darbas yra susipažinti su vietiniais žmonėmis, visomis bendruomenėmis ir verslo atstovais, kad būtų aiškus ateities darbų paveikslas ir prioritetinės sritys. 

Kokias didžiausias grėsmes įžvelgiate naujose pareigose?

Dabar grėsmių neįžvelgiu, jos dažnu atveju atsiranda intensyviai dirbant, bet esu pasiruošusi atlaikyti visus iššūkius. 

Kaip planuojate palaikyti ryšį su miestelėnais, juos išklausyti?

Vienas iš mano prioritetų yra glaudus, atviras bei nuoširdus bendradarbiavimas su žmonėmis, bendruomenėmis, seniūnaičiais. Ne tik klausytis, bet ir išgirsti bei veikti. Kadangi pati užsiimu ir visuomenine veikla, tai puikiai žinau, kad stipriausias žmogiškasis ryšys yra užmezgamas renginių, edukacijų metu. 

Kaip vertinate konkurso procesą, konkurentus?

Konkursą vertinu teigiamai, nors buvo nemažai vertinimų dėl amžiaus ir lyties, bet konkursas buvo intensyvus, reikėjo parodyti ir atskleisti visas savo tinkamiausias puses. Konkurentų įvertinti negaliu, nes nė vieno iš jų nepažįstu nei asmeniškai, nei teko susidurti darbinėje sferoje. 

Kas labiausiai jaudina naujose pareigose?

Šiuo momentu jaučiuosi rami ir užtikrinta.

Ką galite atsakyti tiems, kurie abejoja Jūsų paskyrimu dėl partinės priklausomybės ar amžiaus?

Kad, tam nėra jokios priežasties. Dažnu atveju žmogaus amžius ne visada atspindi jo pasiekimus ir kompetenciją. Šiandien (baigiantis 21 amžiaus pirmam ketvirčiui) akivaizdu, kad platus įvairių sričių išmanymas ir gebėjimas pritaikyti darbo atmosferoje yra didesnis pranašumas. Dėl partiškumo. Į konservatorių gretas įsitraukiau prieš 3 metus, kuomet su šeima sugrįžome gyventi į Rokiškį. Kodėl būtent ši politinė jėga? Mano šeimai svarbi istorinė atmintis ir noras prisidėti prie šių įvykių minėjimo ir organizavimo, vertybių perdavimo sūnums. Mano seneliai yra tremtiniai, kurie šeimoje labai daug kalbėjo apie ano meto įvykius, Sąjūdžio judėjimą, tad su šia veikla ir bendraminčiais bei visuomenininkais aš galiu atiduoti pagarbos duoklę praeities įvykiams. Tad mano partinis priklausomumas nėra niekaip susijęs su šių pareigų gavimu ar protegavimu į jas. Pirmajame konkurso etape lemiamą balsą turi seniūnaičiai bei Valstybės tarnybos departamento atstovai, kur nė vienas iš jų nėra konservatorių partijos narys, jie deleguoja du geriausiai pasirodžiusius kandidatus į antrą etapą. Tada dar kartą reikia įrodyti savo tinkamumą eiti pareigas ir pristatyti vizijas bei planus, susijusius su seniūnijos ateities veikla.

Ačiū už pokalbį.

Share Button

Literatūrinė kelionė ,,Obeliai – įgimtas pasaulio vaizdas“ miesto bibliotekoje

Popietė skirta kraštietei, Nacionalinės kultūros ir meno, Juozo Keliuočio premijos laureatei, profesorei Vandai Juknaitei- Baltrūnienei, minint jos 70-metį.
Deja, rašytoja dėl asmeninių priežasčių negalėjo dalyvauti šiame renginyje, tačiau džiaugiasi ir vertina kraštiečių organizuojamą iniciatyvą ir perduoda visiems šiltus linkėjimus ir laišką.
Brangūs tėviškės Žmonės,
kasdieną savo namuose daug kartų praeinu pro Obelių bažnyčią. Apjuosta obelų žiedais ji išausta drobiniame sieniniame kilimėlyje. Kilimėlį išaudė ir padovanojo mano klasiokė Zita Skvarnavičiūtė. Kilimėlyje išaustas ir žodis OBELIAI. Taigi, dūšia ir kūnu esu čia, kartu su Jumis, su gyvaisiais ir mirusiais.
Čia, Papilių kaime gimiau, čia pažinau pasaulį ir žmones. Čia dovanų gavau atvirą aukštaitišką širdį, duotą ir kiekvienam iš Jūsų. Kažkodėl labai ryškiai dabar prisimenu Jūros Baužytės laidoje „Mūsų miesteliai“ kalbėjusį vieną senuką obelietį, kuris pasakojo, kaip pabėgęs iš svetimos kariuomenės pėsčias parėjo iš Šiaulių, orientuodamasis pagal Aušrinę žvaigždę. „Žvaigžde, tu mani išgelbejai“ tokiais žodžiais baigė jis savo pasakojimą.
Apkabinu visų Jūsų širdis, linkiu džiaugsmo kartu dainuojant (norėčiau girdėti ir aš) ir ramių žvaigždžių virš Kalvotosios Aukštaitijos aukštumos kalvų.
Jūsų Vanda Juknaitė.
Po tokio šilto rašytojos žodžio Obelių gimnazijos mokytoja Jūratė Šeikuvienė susirinkusiems pristatė rašytojos kūrybą. Ištraukas iš knygų ,,Ugniaspalvė lapė“, ,,Išsiduosi. Balsu“, ,,Tariamas iš tamsos“ skaitė Obelių gimnazijos moksleiviai kartu su mokytoja.
,,Stiklo šalies“ ištrauką skaitė buvusi bibliotekininkė Irena Aldona Kulienė. Bibliotekininkės Alma Mekšėnienė, Rytė Gernienė, Sigutė Šimanauskienė skaitė ištraukas iš knygos ,,Šermenys“.
Mokytojos Danutės Skvarnavičiūtės prisiminimai ir pastebėjimai ne vienam sukirbino širdį.
Literatė Gražina Pitrėnienė paskaitė rašytojai parašytą eilėraštį tarmiškai.
Ruduo vėl Abeliuos balapius medžius tyliai tapa.
Anys laukia, kol pirmasias snaiges jų kūnus palies.
Slampinėja čianai auksaspalve atklydusi lape
Ir berniokas mažutis iš trapiaja Stikla šalies.
Ir aš nažinau, iš kur atsiranda tie žadžiai?
Auksaspalve lapute nuveis pre šaltinia undens atsigert.
Sutikus berniokų iš Stikla šalies tyliai guodžia.
Nalais jam liūdėte, iš vaikiška apmauda verkt.
Ir kur nera žadžių, tinai jų visai ir naraikia.
Pre Ramintas šaltinia nat naktį na ašarų būna švesu.
Matysiu pra balzganų rūkų, keip lape nusiveda vaikų,
Ažkėlusi jį ti aukštai, unt putotų, baltų dabasų.
Ir jagum mažai tu kalbėsi – vistiek tu man išsiduosi.
Gal tylasniu, nagu paprastai, sava liūdnasniu balsu.
Ir gražų pavaikslų iš rudenia šita un dūšių indėsiu,
Keip lape Abeliuos išsiveda vaikų viršum dabasų.

Muzikiniais pasirodymais džiugino vokalinis moterų ansamblis ,,Raminta“ (vadovė Zita Skvarnavičienė) ir kaimo kapela ,,Malūnas“ (vadovas Zenonas Žekas).
Renginį vedė bibliotekininkės Gražina Deksnienė ir Dovilė Šimėnaitė.

Obelių miesto bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Gražina Deksnienė

Share Button

Biblioteka minės įžymios Lietuvos rašytojos gimtadienį

Lapkričio 22 d. 12 val. Obelių biblioteka kviečia į literatūrinę kelionę, skirtą rašytojos Vandos Juknaitės 70-mečiui.
Rašytoja gimė 1949 m. Rokiškio rajone (Obelių parapijoje), 1972 m. Vilniaus universitete studijavo ir baigė lituanistiką, dirbo mokykloje, dėstė Klaipėdos konservatorijoje, keletą metų aktyviai dirbo žiniasklaidoje, vedė radijo laidas. Kaip rašytoja ji debiutavo 1983 m., kai išleido knygą „Ugniaspalvė lapė“, 1990 m. išleido vieną žinomiausių savo romanų pavadinimu „Šermenys“. 1995 m. pasirodė apysaka „Stiklo šalis“. 2002 m. ji išleido eseistikos bei straipsnių rinktinę „Išsiduosi. Balsu“. 2004 m. kartu su kolege E. N. Bukeliene išleido knygą „Saulėlydžio senis: Romualdo Granausko kūrybos interpretacijos“. Vanda Juknaitė taip pat yra parašiusi keletą kino scenarijų bei pjesių. Rašytoja 1993 m. gavo J. Paukštelio, 1994 m. Žemaitės, 2001 m. J. Grušo, 2003 m. J. Petkevičiūtės-Bitės premijas, apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija bei Lietuvos vaikų fondo literatūrine premija.

Renginyje dalyvaus miesto saviveiklininkai ir seniūnijos bibliotekininkės. Laukiame Jūsų.

Share Button

Obeliuose lankėsi NATO pajėgų delegacija

Obeliuose lankėsi NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje (NATO Force Integration Unit Lithuania) delegacija, vadovaujama pulkininko Jakobo Sogardo Larseno. Obelių kraštas garsus laisvės kovų istorija. Čia stovi vienintelis Lietuvoje 1941 m. birželio sukilimui atminti skirtas paminklas, įprasminantis Lietuvos nepriklausomybės kovas. Laisvės kovų istoriją mena ir Laisvės kovų istorijos muziejus, todėl NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje delegacijos apsilankymas Obeliuose yra pagarba Lietuvos tautinio pasipriešinimo istorijai, idėjoms ir tęstinumui.

Svečiai, muziejininkų, istorikų, moksleivių bei bendruomenės buvo pasitikti prie kapinėse esančio 1941 m. birželio sukilimui skirto paminklo. Šioje vietoje atvykę svečiai klausinėjo apie Birželio sukilimą bei ryžtą ir norą įprasminti sukilimo aukas paminklu, kuris dar sovietmečiu buvo sunaikintas, bet Obelių bendruomenės iniciatyva vėl išvydo dienos šviesą. NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje delegacija prie atstatyto paminklo atidavė pagarbą čia palaidotiems aštuoniems sukilimo dalyviams.

Vėliau svečiai persikėlė prie Laisvės kovų istorijos muziejaus. Šalia kurio buvo atidengta Rokiškio krašto pilietinės bendruomenės pagaminta simbolinė lenta, skirta Lietuvos įstojimo į NATO 15 metų jubiliejui. Delegacija taip pat susipažino su Laisvės kovų istorijos muziejaus ekspozicija. Delegacija buvo sužavėta šviesios atminties Andriaus Dručkaus anūko Mantas Kelečius pasakojimu apie partizaninio karo judėjimą Lietuvoje.

Delegaciją taip pat lydėjo KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela ir KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos vadas kapitonas Sergėjus Afanasjevas, su kuriais Laisvės kovų istorijos muziejus palaiko itin glaudžius bendradarbiavimo ryšius.

Laisvės kovų istorijos muziejaus informacija

Share Button

„Obelinė“ – išskirtinė krašto šventė

Rugsėjo pirmą savaitgalį Obeliai šventė: buvo daug spalvų, pramogų, muzikos, šventinės nuotaikos.
Penktadienį vyko aktyvios pramogos: dviračių, valčių irklavimo, naktinio krepšinio ir smiginio varžybos.
Šeštadienio rytą žvejai varžėsi tvenkinyje gaudydami žuvį, prie Obelių gimnazijos vyko koncertas, susitikimai, aktyvios pramogos. Savo medžiu buvimą Obeliuose krašiečiai ženklino 100 obelų sode. Bibliotekoje vyko susitikimas su tautodailininke, karpinių meistre, knygų autore Odeta Tumėnaite-Bražėniene. Buvo organizuota ekskursija į Obelių spirito varyklą, į žymiojo dailininko Justino Vienožinskio memorialinį muziejų Dačiūnų kaime.
Tradiciškai šventės dalyvius sutiko šventiškai rudens gėlėmis ir gėrybėmis papuoštos erdvės, šventės ženklų ir puošmenų buvo matyti visame mieste.
Prieš pat vakaro koncertą parko aikštę saldainiais nužėrė parasparnių klubo „Pūga“ oreiviai. Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė, Seimo narys Raimundas Martinėlis, meras Ramūnas Godeliauskas padėką įteikė Zitai Skvarnavičienei už indėlį į krašto kultūros puoselėjimą, „Tyzenhauzų paveldo“ organizacija dovanojo 1887 m. Obelių dvaro žemių geometrinio plano, rasto Kijevo archyvuose, kopiją, Verslo klubo vardu Irmantas Tarvydis Obelių vėliavą įteikė verslininkui Virginijui Pupeliui, dalyvius sveikino kraštietis, sostinės rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ pirmininkas Vytautas Butėnas. Tradiciškai į sceną pakviesti Obelių krašto garbės piliečiai Romas Kundelis, Irmantas Kubilius, Alfredas Gaudzė, Donatas Smalinskas, Aldona Žėkienė, Elena Zalogaitė. Šiemet garbingos regalijos iškilmingai įteiktos Obelių gimnazijos pedagogei, karpinių meistrei Gitai Kolosovienei. Po oficialiosios dalies vyko smagus koncertas, kuriame dalyvavo grupės ir atlikėjai: „69 danguje“, Samanta Tina, „Rondo“, „Bernužėliai“, Vidas Bareikis, renginį vedė Laurynas Janulis.
Sekmadienį bažnyčioje buvo aukojamos Mišios, po jų – solistės Juditos Leitaitės koncertas. Vidurdienį vyko duetų ir tercetų šventė-konkursas „Skambėk, Obelija“, renkami skaniausi obuolių patiekalai.
Bendruomenės pastangomis ir rajono verslininkų parama išvalyta ir sutvarkyta nedidelė dalis ežero pakrantės, miestiečiai dėkingi Obelių mokyklos 1973-ųjų laidos abiturientui, verslininkui Jonui Smalinskui, UAB „Meteka“, Rokiškio verslo klubui, Algirdui Seibučiui, Vytautui Urbonui, Rimgaudui Paukščiui, Algirdui Klimkevičiui, Raimondui Sirgėdui, gražių iniciatyvų sumanytojui ir darbų organizatoriui Virginijui Pupeliui. Poilsio erdvės atidarymo valandą ant pontoninio tilto stiebo suplevėsavo Donato Smalinsko obeliečiams padovanota NATO vėliava.
Baigėsi apie 6 tūkstančius lankytojų sulaukusi spalvinga, įdomi, išskirtinė Obelių krašto šventė.

Už nuotraukas dėkojame „Gimtajam Rokiškiui“,„Rokiškio sirenai“ ir feisbuko draugams.

Share Button

Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė: „Kada man linksma, karpau, o kai liūdna, rašau poeziją“

Per 2019 metų Obelių miesto gimtadienį, kuris vyko pirmąjį rugsėjo savaitgalį, netrūko įvairios veiklos ir užsiėmimų, kur ką nuveikti galėjo rasti kiekvienas. Tačiau nemažas būrys tautodailės, rankdarbių ir meno gerbėjų rugsėjo 7-ąją sugužėjo į miestelio biblioteką, kur įvyko susitikimas su kraštiete, tautodailininke, karpinių meistre ir knygų autore Odeta Tumėnaite-Bražėniene.

Susitikimo metu menininkė susirinkusiuosius supažindino su savo kūryba, pademonstravo įspūdingus karpinius iš popieriaus, lino bei medžio raižinius, pristatė kalendorius su iliustracijomis iš jos karpinių bei poezijos knygą „Angelo šešėlyje“. Kilusi iš Rokiškio rajone esančio Keležerių kaimo, O. Tumėnaitė-Bražėnienė dabar gyvena Utenoje, tačiau pabaigusi Keležerių pradinę mokyklą, o vėliau – Obelių vidurinę mokyklą, išliko artima gimtajam kraštui, kur dažnai jos darbų galima išvysti organizuojamose tautodailės parodose. Kaip minėjo pati menininkė, jos raižinių darbuose visada atsispindi religinė ir tradicinė lietuviškos tautodailės tematika ir kitokio savo braižo ji jau neįsivaizduoja. Čia nėra modernaus meno detalių ir labiausiai koncentruojamasi į tradicijas, kurios lietuviškame mene vyrauja jau daugybę metų, tačiau vienas įdomesnių jos kūrybos bruožų yra tas, kad moteris sau visada išsikelia iššūkius ir siekia, kad darbuose neatsirastų monotonija. Galbūt todėl 2009 m. įgyvendino išsikeltą tikslą, sukurti vieną didžiausių karpinių Lietuvoje „Mano Lietuva“, kurio ilgis siekia net 22 m. Menininkė juokavo, kad galbūt ateityje, kai jau pritrūks idėjų, mėgins padaryti mažiausią įmanomą karpinį, kad galėtų save motyvuoti darbui.

Tautodailininkė atskleidė, kad dažniausiai jos atliktus darbus įsigyja užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie ilgisi kažko lietuviško, o jos raižiniai yra būtent tai, kas bent jau dalinai užpildo esamą tuštumą. Juose dažniausiai vaizduojami tradicijai lietuviški simboliai, gamta, įvairūs raštai ir kt., todėl nieko keista, kad esantiems toli nuo gimtinės, tai labai artima kūryba. Svarbu paminėti kad O. Tumėnaitė-Bražėnienė žinoma ne tik Lietuvoje, tačiau nemažai keliauja ir po užsienį, dalyvauja mugėse bei organizuoja kūrybines dirbtuves, kuriose kitus moko karpinių bei raižymo meno. Menininkė pasakojo, kad karpiniai ir raižiniai ją traukia tada, kuomet ji džiaugiasi gyvenimu, kada yra laiminga. Tačiau visiškai kitaip ją paveikia niūri ir liūdna nuotaika, kada popieriaus žirkles ar raižinių peiliukus pakeičia rašymo priemonė, su kuria menininkė užrašo širdį spaudžiančius eilėraščius ir išlaisvina savo emocijas.

Susitikimo su menininke pabaigoje, prasidėjus sveikinimams ir padėkoms, pasirodė ir kelios buvusios menininkės bendraklasės, kurios pasidalino keliais paauglystės prisiminimais iš Obelių vidurinės mokyklos laikų, pasidžiaugė menininkės pasiekimais ir laimėjimais. Vėliau jaukus susitikimas su kraštiečiais buvo perkeltas prie kavos puodelio, kur su menininke buvo galima pabendrauti artimiau. Šiuo metu Obelių miesto bibliotekoje vyksta tautodailininkės karpinių paroda. Kviečiame apsilankyti.

Vilma Kulytė

Share Button

Jau šį savaitgalį vyks didžiausia Obelių šventė

Ilgai visų laukta pagrindinė Obelių miesto šventė netrukus prasidės. Spalvingas, įdomus ir turiningas renginys tęsis tris dienas. Smagu, kad šventėje dalyvaus ir daug garbingų svečių, obeliečių giminių, draugų, buvusių kraštiečių iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Renginiai vyks daugelyje miesto vietų: muziejuje, gimnazijoje, bibliotekoje, aikštėje, parko estradoje, stadione, prie upės.
Skelbiame visų trijų dienų programą ir linkime patirti smagių įspūdžių.

„Obelinė“

„Obelinė“

„Obelinė“

Share Button

Obelietės Valentinos Strungytės-Baltuškienės darbų paroda vyksta miesto bibliotekoje

Siuvinėjimo ištakos siekia dar senovės Egipto laikus. Naudojamas audinys, adata ir siūlas, bet norint išsiuvinėti ką nors originalaus, gražaus reikia apsišarvoti kantrybe.
Miesto bibliotekoje veikia obelietės, tautodailininkės, literatų klubo narės Valentinos Strungytės-Baltuškienės siuvinėtų darbų paroda „Žydinčios svajos“. Tai jau antroji autorės darbų paroda miesto bibliotekoje. Parodoje eksponuojami 27 autorės darbai, kurie sukurti per paskutinius ketverius metus. Menininkės darbai alsuoja, džiugina meile ir šiltais jausmais. Juos įvairiausiomis spalvomis nudažo ir praturtina kūrybinis talentas.
Rugpjūčio 30 d. 16 val. kviečiame į susitikimą su darbų autore. Valentina ne tik pasidalinsis siuvinėjos paslaptimis, bet ir skaitys savo eiles.
Pasigrožėti darbais galėsite iki rugsėjo 10 dienos.

Obelių miesto bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Gražina Deksnienė

Share Button

Rokiškio meras kurį laiką dirbs Obeliuose

Rokiškio rajono savivaldybė šiandien savo feisbuko paskyroje pranešė:

Nuo šiandien obeliečiai savo miestelyje Rokiškio rajono merą Ramūną Godeliauską matys dažniau ‼️👇

Rajono vadovas savo darbo vietą laikinai perkelia į Obelių seniūniją.

Gyventojai jau kurį laiką yra likę be seniūno, todėl susikaupė ne viena neišspręsta problema. Tą matydamas, meras nusprendė, jog efektyvesnis būdas bandyti padėtį pakeisti, rasti kompromisą ir betarpiškai pabendrauti su seniūnijos gyventojais, bus tiesiogiai dirbant Obeliuose.

Paklaustas, kodėl kilo tokia idėja, meras obeliai.eu redakcijai teigė, kad „ji gimė po susitikimo su Obelių gyventojais. Man atrodo, kad Obeliai jau ne vienerius metus turėjo kur kas mažiau dėmesio iš centrinės valdžios nei kitos seniūnijos, susikaupė tikrai nemažai problemų. Be to, jau ilgas laiko tarpas, kai seniūnija dirba be seniūno, pavaduotojai vienai fiziškai sunku.“

Užsiminus, kad kaip tik po 3 savaičių bus „Obelinė“, meras patvirtino, kad nori ir miestelį paruošti šventei.

Obeliuose meras žada pabūti 2-3 savaites. Per tą laiką bus bandoma aptvarkyti Obelius, daugiau pabendrauti su obeliečiais. Todėl nepraleiskite progos išsakyti savo norus ir pastabas, kol nereikia važiuoti į Rokiškį.

Share Button

Sutvarkyta ežero pakrantė

Laisvės kovų istorijos muziejaus erdvėse tęsiasi poilsinės-kultūrinės erdvės įrengimo darbai. Sutvarkyta ežero pakrantė atvėrė vyresniesiems iš seno pažįstamą vaizdą. Ją įrengė kraštietis, buvęs tuometinės Obelių vidurinės mokyklos auklėtinis Jonas Smalinskas.
Verslininko iniciatyva įrengta poilsio vieta taps traukos centru obeliečiams. Bendruomenė dėkoja Jonui Smalinskui už supratimą ir pilietiškumą.

Nuotraukose tvarkoma Obelių ežero pakrantė šalia Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose.

Share Button