Jau 20 metų Obeliuose veikia unikalus muziejus

2018 m. gruodžio 7 dieną minėsime Laisvės kovų istorijos muziejaus įkūrimo dvidešimtmetį. Pasak šio muziejaus vedėjo Valiaus Kazlausko, jubiliejinis minėjimas pasirinktas informatyvus, darbinis formatas, įgalinantis ne tik apžvelgti muziejaus istoriją, veiklos etapus, bet ir bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene bei visuomene, perspektyvoje įtraukiant pilietines iniciatyvas, kurios pasitarnaus muziejaus veiklą formuoti vertybiniu požiūriu.

Share Button

Kultūros sostinės reklaminiame klipe – garsūs kraštiečiai ir rokiškėnai

Profesionalių kino kūrėjų komanda, vadovaujama Daliaus Abarios praėjusio sekmadienio pavakarę dirbo gražiausioje Rokiškio aikštėje, kurioje reklaminiam klipui „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė“ filmavosi įvairių sričių atstovai, gausus garsių Rokiškio ir iš čia kilusių žmonių būrys: operos solistas Andrius Apšega, kino režisierius Justinas Krisiūnas, dailininkas Arvydas Bagdonas, kalbininkas Donatas Smalinskas, etnologas, profesorius Libertas Klimka, aktorė Marija Korenkaitė, Šv. Mato bažnyčios dekanas Eimantas Novikas, verslininkai Dalius Trumpa ir Zenonas Akramavičius, mažoji muzikantė Karina Varnaitė. Reklaminį klipą, kuris visus ateinančius metus bus Rokiškio vizitinė kortelė, miesto šeimininkai ir svečiai pamatys jau gruodžio 8 d., „Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės“ ir Kalėdų rezidencijos atidarymo šventės metu. Skulptoriaus Liongino Šepkos kūriniai, fotogrametrijos pagalba perkelti į 3D videografinę erdvę, atgys unikaliame projekte ant Rokiškio dvaro fasado, lydimi įstabaus garso takelio, atlikėjų ir, žinoma, Kalėdų Senelio džiuginančio pasirodymo.

Parengta pagal Gimtąjį Rokiškį

Share Button

Ką pagamino „Idėjų fabrikas“ šiemet?

Rugsėjo 7 dieną, dar prieš prasidedant „Obelinės“ renginiams, Obelių gimnazijoje, naujai atidarytoje salėje (kur kažkada buvo darbų kabinetas), įvyko jau antrasis „Idėjų fabrikas“. Šįkart, nors iš pradžių planuota kitaip, nuspręsta daryti diskusiją apie miesto dabartį bei ateitį.

Kad visi gautų diskusijai įkvėpimo, buvo pakviestas svečias Šarūnas Savickas. Jis pats būdamas vilnietis šiuo metu persikėlė gyventi į Švenčionėlius, ten kuria bendruomenę „Miško uostas“, priviliodamas žmones ne tik iš didmiesčių, bet ir įtraukdamas vietinius. Prieš keletą metų Antalieptėje su draugais sugebėjo įsukti socialinių verslų stovyklą, BiZzZ kuri vyksta iki dabar, taip atgaivindamas ir patį miestelį.

Renginio moderatoriai buvo Vytautas Butėnas ir Jurgita Polonskaitė-Ignotienė.

Pasaulio matęs (bent kartą jį apkeliavęs) svečias papasakojo, kokie yra privalumai gyventi provincijoje. Jurgita, netikėtai ėmusi palaikyti pokalbį ir diskusiją, pateikė poziciją iš priešingos pusės. Ir tai, kas miestiečiui atrodo privalumai, provincijos jaunuoliui kaip tik – trūkumai. Ir atvirkščiai. Šarūnas papasakojo, kaip į Antalieptę pavyko pritraukti socialinius inovatorius.

Po pokalbio, kaip ir buvo galima tikėtis, jaunuoliai nedrįso klausti ar siūlyti savo idėjų. Jurgitos iniciatyva visi pasiskirstė į tris būrelius, kad galėtų drąsiau su vienu iš renginio veidų pasikalbėti apie tai, ko jiems reikėtų, kad gyventi Obeliuose būtų gera. Dvi komandos koncentravosi į idėjų generavimą, viena klausė pasiūlymų ir patarimų, kaip ir ką reikėtų daryti, kad pavyktų pasiekti rezultatų.

Po keleto minučių svečias, iškėlęs popieriaus lapą su prirašytomis idėjomis, paprašė Obelių seniūno telefono. Jį gavo, ir tuoj pat paskambino. Įjungė garsiakalbį, pranešė, kad jo klauso krūva žmonių, ir vardindamas idėjas išklausinėjo, ką įmanoma padaryti, o ko – ne. Taip parodydamas jaunimui, kad jei kažko nori, tiesiog imi ir darai.

Apibendrinus visų komandų pokalbių rezultatus, išaiškėjo, kad moksleiviai tam, kad jiems būtų geriau gyventi Obeliuose, labiausiai nori tokių dalykų:

  • SPORTAS. Atviros erdvės sportui su krepšinio aikštele, lauko treniruokliais, bėgimo takeliais su specialia danga, dar kuo nors, kas tilptų (buvo išreikštas noras turėti „skatepark“). Yra siūlymas tam išnaudoti plotą, kur buvo Šaulių namai. Kita vieta – plotas prie upės (greičiausiai turėta omenyje „plentovkę“). Netgi buvo kreiptasi į seniūniją, gautas atsakymas, kad įmanoma, bet reikia iniciatyvos. Mes, organizatoriai, nutarėme, kad šitą reikalą galima judinti rimčiau, ir pasistengus netgi miestelio jubiliejui (kitais metais) galima būtų turėti sporto zoną, kur per „Obelinę“ galima bus žaisti naktinį krepšinį.
  • KULTŪRA. Jaunimas nori susitikimų su įdomiais žmonėmis. Mokykla jau dalyvauja projekte „Padrąsinti. Įkvėpti. Palaikyti“, ir rugsėjo 25 d. pas juo atvyksta Liudas Dapkus. Tačiau to mažai. Reikia daugiau, dažniau, įvairiau. Aktoriai (pvz. Giedrius Savickas), komikai (pvz. Olegas Šurajevas, Paulius Ambrazevičius), sportininkai (pvz. Šarūnas Jasikevičius), verslininkai. Jie galėtų papasakoti, įkvėpti daryti dalykus. Tačiau niekas net nebando jų kviestis. Nutarėme, kad mes galime klausinėti savo pažįstamų, paieškoti, kas galėtų atvykti, kiek tai kainuotų, ir toliau žiūrėti, ką galima padaryti. Pažintis su pasaulio kultūromis, kalbų mokymasis – taip pat viena iš prioritetinių sričių. Jurgita teigia, kad jau seniai puoselėja svajonę ir brandina mintį, apie išvažiuojamąsias keliones po Lietuvą su (kol kas) Azijos kultūrų pristatymais. Vilniuje tai jau yra išbandyta su skirtingo amžiaus Karalienės Mortos mokyklos mokiniais bei keletu kitų organizuotesnių ir atviresnių mokyklų mokiniais. Galima tai bandyti organizuoti ir Obeliuose.
  • BENDRUOMENĖ. Šiek tiek silpniau, bet buvo išsakyta mintis, kad norėtųsi erdvės ir kitokiai veiklai: nuo filmų žiūrėjimo iki stalo žaidimų ar verslo kūrimo. Buvo pradėti rinktis keliese pas ką nors, o jau kai nebetilps, žiūrėti, ką daryti toliau. Keletas mokinių siūlė filmų žiūrėjimui išnaudoti mokyklos erdves, pamėginti pasikviesti aktorius, režisierius. Kažkas norėtų picerijos/burgerinės. Aišku, tokiam verslui Obeliuose išsilaikyti šansų nėra daug, tačiau galima pagalvoti apie kažkokius atvirus piknikus, kuriuose norintys galėtų pateikti savo patiekalus. Galbūt iš to kas daugiau išsirutulios. Vienas galimų variantų – https://plateculture.com/ principas, kuris panašus į Airbnb, tik pas žmones einama ne permiegoti, o pavalgyti.

Netikėtai kilusi idėja vakare aptariant rezultatus: kitais metais Obelinės metu daryti stalo žaidimų dieną(ar bent jau vakarą). Tarp pažįstamų turime stalo žaidimų entuziastų. Jis idėją palaikė, tačiau pasakė, kad organizuoti rimtą turnyrą yra reikalų. Reikėtų šitą mintį dar geriau išgryninti. Pavyzdžiui, bandyti inicijuoti savo stalo žaidimo kūrimą, organizuoti jo gamybą, jo turnyrą paskui organizuoti. Arba galima organizuoti kažkokio jau žinomo stalo žaidimo vietinį turnyrą, po kurio jau būtų galima dalyvauti ir didesniame. Ir tai neapsiribotų vien moksleiviais.

Keletas nuotraukų iš renginio.

Share Button

Bendruomenė įgyvendina projektą

Obelių bendruomenės centras pradeda įgyvendinti projektą pagal 2018 metų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos priemonę „Parama kaimo bendruomenėms“. Obeliečių projektas „Materialinės bazės stiprinimas“ leis bendruomenės centrui įsigyti įvairių baldų, multimedijos projektorių, ekraną bendruomenės renginiams organizuoti ir informacijos sklaidai. Lėšas (2376 eurų) projektui įgyvendinti skyrė Žemės ūkio ministerija. Įsigytu materialiuoju turtu galės naudotis ir kitos visuomeninės organizacijos, savo veiklą vykdančios Obelių seniūnijoje.

Nerijaus Širvio nuotrauka.

Share Button

Spalvingosios „Obelinės“ atgarsiai

Rugsėjo 7-9 dienomis obeliečiai ir miesto svečiai pajuto šventės šurmulį, pagal visų skonį vyko daugybė renginių: organizuotos žvejų varžytuvės, prie gimnazijos pasodintos obelys, veikė Idėjų fabrikas „Obeliai 2030“, bibliotekoje vyko literatūrinė popietė „Bendrystė per literatūrą“, atidaryta obeliečių Alfredo Gaudzės ir Ritos Džiugelienės tapybos darbų paroda, vyko edukacinė programa „Partizanų gyvenimas bunkeriuose. Partizano pietūs“. Vakare pagerbti Obelių krašto garbės piliečiai, kurių gretas papildė visų gerbiama buvusi mokytoja Elena Zalogaitė. Seniūnijoje jos kūrybos paroda surengta sekmadienį. Parko scenoje koncertavo grupės ir atlikėjai – perkusijos studija „Afrikos būgnai“, „Sare Roma“, „Vyšnios“, „MG International“, Saulius Prūsaitis, Beatrich, „Lietuvaičiai“.
Sekmadienį po Mišių bažnyčioje koncertavo Lietuvos edukologijos universiteto choras, vadovaujamas kraštiečio Viliaus Tavoro. Prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus skanumynais vaišinosi bendruomenės, vyko vokalinių duetų ir tercetų konkursas, koncertavo Zyplių kaimo kapela, vyko tradicinis „Obuolių pyrago“ konkursas.

Nuotraukos iš čia:

„Obelinė“: apie krašto esmę, istorinę atmintį, darbą Dievui bei žmonėms… (nuotraukų galerija)

Nuotraukos iš feisbuko.

Share Button

Kviečiame į Obelių krašto garbės pilietės Elenos Zalogaitės darbų parodą

Rugsėjo 9 d. 11 val. visi Obelių krašto šventės svečiai kviečiami į Elenos Zalogaitės kūrybos parodą. Ji gimnazijos ankstesnių laidų abiturientams pažįstama kaip piešimą dėsčiusi mokytoja.
Renginyje seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė pristatys filme apie dailininkę užfiksuotus pokalbius, Laisvės kovų istorijos muziejaus muziejininkas, poetas Valius Kazlauskas papasakos apie menininkės eilėraščius ir supažindins su parodoje eksponuojamais darbais, dalyvaus mokytojų bendruomenės atstovai, prisiminimais dalinsis buvę gimnazijos moksleiviai. Renginį ves Donatas Smalinskas.
Visi laukiami Obelių seniūnijos salėje.

Share Button

„Svarbu ne gyvybę už Tėvynę atiduoti, o gyvenimą“

2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 21 val. nustojo plakti laisvės kovotojo, muziejininko Andriaus Dručkaus širdis.

Andrius Dručkus gimė 1928 m. balandžio 9 d. Vaičėnuose, Obelių sen., Rokiškio r. Mokytojas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos ir valdybos pirmininko pavaduotojas, Obelių visuomeninio istorijos muziejaus įkūrėjas ir vedėjas.
Nuo 1944 m. buvo partizanų ryšininkas, nuo 1945 m. – Vyties kuopos partizanas. Po metų būrio vado Balio Vaičėno (Liubartas, Pavasaris) įsakymu išėjo iš partizanų būrio su užduotimi, per partizaninės kovos laikotarpį ir iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, išsaugoti Vytauto apygardos Vyties kuopos Lokio rinktinės partizanų archyvą.
1965 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą.
1965–1974 m. buvo Kauno Jono Jablonskio vidurinės mokyklos mokytojas ir kraštotyrininkų būrelio vadovas, iš kur 1974 m. atleistas už antisovietinę veiklą.
Nuo 1988 m. aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje.
1990–1995 m. buvo Kauno miesto tarybos deputatas, 1995–1997 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
1998 m. įkūrė ir vadovavo Obelių visuomeniniam istorijos muziejui (dabar – Laisvės kovų istorijos muziejus), kuriame sukaupta daugiau nei 11 000 eksponatų, tarp kurių – numizmatikos, Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų, tautodailės, išsaugotas partizanų archyvas (tarp jų ir partizanų vado Balio Vaičėno (Liubartas, Pavasaris) testamentas, dienoraščiai, partizanų fotomedžiaga, Vyties kuopos partizanų Trispalvė), daugiau kaip 1 000 knygų bei katalogų apie rezistenciją, tarpukario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę.
Išsaugoti nuo sunaikinimo variniai S. Dariaus ir S. Girėno karstai, unikalūs kino kronikos vaizdai – filmai „Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio laidotuvės 1929 m.“, „Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimas 1930 m.“, „Šaulių sąjungos 20-mečio šventė Kaune 1939 m.“
2006 m. su Latvijos istoriku Gunaru Bluzma ir Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoju Algiu Kazulėnu prie Subatės pastatė paminklą Sėlių krašto partizanams, simbolizuojantį dviejų tautų kovą prieš sovietinį okupantą. 2014 m. prie paminklo pritvirtinta granito plokštė, kurioje iškalta 300 laisvės kovotojų pavardžių, iš kurių yra 70 Lietuvos partizanų.
Įamžintas Vaičėnų kaimas, atstatytas partizanų bunkeris Obelių šile, Obelių kapinėse atstatytas paminklas Obelių krašto partizanams, pastatytas paminklas broliui partizanui Baliui Dručkui jo žuvimo vietoje.
2010 m. Andrius Dručkus valstybei dovanojo asmeninę, visą gyvenimą kauptą kolekciją.
Parašė knygą „Laukit, sugrįšim laisve nešini“ (1995), buvo vienas iš knygos „Obeliai-Kriaunos“ (1998 m.) autorių. Pagal išsaugotą medžiagą išleistos knygos: Janina Semaškaitė „Balio Vaičėno būrio žūtis“ (1994), Klaudijus Driskius, Gintaras Dručkus „Sutemų keleiviai“ (2011), Klaudijus Driskius, Paulius Subačius, Rūta Mozūraitė „Partizano sąsiuviniai“ (2013).
Laisvės kovų istorijos muziejų jis pavertė jaunimo patriotinio ugdymo ir auklėjimo įstaiga ir traukos centru. Iki paskutinio gyvenimo atodūsio siepijo pagarbą istorijai ir meilę Lietuvai.

Velionis pašarvotas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose.
Atsisveikinimas su velioniu nuo ketvirtadienio 17 val. Išlydėjimas šeštadienį (rugsėjo 1 d.) 14 val. iš muziejaus. Po to šv. Mišios Obelių Šv. Onos bažnyčioje. Laidojimas Obelių kapinėse (apie 15.30 val.).

Obelių laisvės kovų muziejaus informacija

Share Button

Obelinė 2018

2018 M. RUGSĖJO 7–9 d.

PROGRAMA

Obelių priemiesčio senjorų ir Obelių gimnazijos bendruomenės floristinės kompozicijos (Obelių malūnas)

7 diena, penktadienis

12.00 Idėjų fabrikas „Obeliai 2030“ (Obelių gimnazija)
21.00 Naktinio krepšinio 3×3 turnyras (miesto aikštė)
Naktinio smiginio varžybos (miesto aikštė)

8 diena, šeštadienis

7.00 Žvejų varžytuvės, žuvienė („Prūdas“)
10.00 Paplūdimio tinklinio varžybos („Prūdas“, Obelių stadionas, Kriaunos upės aikštelė)
11.00 „Pasimatymas prie Obelių 100-mečio obelų sodo“ (Obelių gimnazija)
Obelių mokyklos buvusių mokinių susitikimai.
Koncertas. Kartingai. Aitvarų gamyba. Vilniečių mokslinis šou „Atradėjas“. Šeimų „obuoliniai“ konkursai
„Pasodink savo obelį Obelių 100-mečio obelų sode“ (prie Obelių gimnazijos)
13.00 Literatūrinė knygų pristatymo popietė „Bendrystė per literatūrą“. Svečiuose Gabija Vitkevičiūtė (Obelių miesto biblioteka)
15.00 Obeliečių Alfredo Gaudzės ir Ritos Džiugelienės primityviosios tapybos darbų parodos atidarymas (Obelių laisvės kovų istorijos muziejus)
16.00 Edukacinė programa „Partizanų gyvenimas bunkeriuose. Partizano pietūs“ (Obelių laisvės kovų istorijos muziejus)

Parkas

18.00-03.00
Tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo mugė
„Obelinė“ šventės atidarymas
Parasparnių klubo „Pūga“ sveikinimas
Obelių krašto garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija
Koncertuoja grupės ir atlikėjai: perkusijos studija „Afrikos būgnai“, „Sare Roma“, „Vyšnios“, „MG International“, Saulius Prūsaitis, Beatrich, „Lietuvaičiai“
22.00 Šventiniai fejerverkai
01.00 DJ AivarasK

9 diena, sekmadienis

7.00 Tradicinė „Obelinės“ mugė (turgelis)
Tautodailininkų darbų paroda-pardavimas (turgelis)
Kapelos „Malūnas“ ir vokalinio ansamblio „Raminta“ koncertas (turgelis)
10.00 Obelių krašto garbės piliečių klubo pusryčiai
12.00 Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai, šv. Mišios už obeliečius (Obelių bažnyčia)
Koncertuoja choras, vadovaujamas Lietuvos konservatorijos dėstytojo, dirigento, kraštiečio Viliaus Tavoro (Obelių bažnyčia).
Prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus
13.00 Bendruomenių kulinarinio paveldo kiemeliai
Birutės Dapkienės augintinių pasirodymas
Petankės, vaikščiojimo kojokais varžybos
14.00 Regioninis vokalinių duetų ir tercetų konkursas „Skambėk, Obelija“
15.30 Zyplių kaimo kapela. Vadovas Remigijus Poderis
16.30 Tradiciniai „Obuolių pyrago“, „Obuolių gėrimo“, „Obuolių patiekalų“ konkursai.

Share Button

Obeliečiai Lietuvos himną giedos kartu su viso pasaulio lietuviais

Liepos 6 d. 21 val. lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Esame vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais.
„Tūkstantmečio odisėjai“ pakvietus pirmą kartą po visą pasaulį pabirusius lietuvius kelioms istorinėms akimirkoms į gyvą balsų grandinę sujungė „Tautiška giesmė“. Taip garsiai ir išdidžiai pranešėme, kad Lietuvos vardui – 1000 metų.
Ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma pavienių žmonių ir aktyvių bendruomenių, jau tapo mūsų laikų tradicija ir neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi pasaulyje. Tai mus visus vienijanti šventė ir gyvas įrodymas, kad ir nedidelė tauta gali daryti didelius bei reikšmingus dalykus.
Giedokime savo šalies himną vienu balsu prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus.
Filmuokite ir fotografuokite save, draugus ir bendruomenę, giedančius „Tautišką giesmę“. Pasidalinkite šia šventine akimirka su pasauliu!

,

Share Button

Obeliuose ir Juodupėje paminėtos Birželio sukilimo metinės

Rokiškėnai, pasitikdami Jonines, lydimas ilgai laukto lietaus, pasinėrė į džiaugsmo ir linksmybių sūkurį, tačiau privalome prisiminti, kad ši diena prieš 77 metus žymėjo tuometinės Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos karo pradžią bei didžiulę teroro ir žudynių bangą, kurią vykdė iš Lietuvos atsitraukdami sovietiniai okupantai su savo parankiniais. Amžininkai prisimena šiuos įvykius, tarp jų Rainių žudynes ir jų vykdytojus, Panevėžyje nukankintus gydytojus, į mirties vietą išvestus tiesiai nuo operacinio stalo. Tuometinėje Rokiškio apskrityje sovietų ir vietinių aktyvistų įvykdytos žudynės išsiskyrė brutalumu, stebina ir tai, kad budeliai ir aukos buvo artimai pažįstami. Tokioje žudymo beprasmybėje karo pražia suteikė Lietuvai viltį, kad šios tragedijos nepasikartos, ir Lietuva vėl taps nepriklausoma.
Tokius tragiškus įvykius birželio 23 dieną prisiminė Juodupės ir Obelių bendruomenė kartu su bibliotekininkais, pedagogais, visuomenininkais, muziejininkais, jaunaisiais šauliais, politiniais kaliniais, tremtiniais ir tremtinių choru „Vėtrungė“, taip parodydami visuomenei, kad istorinė atmintis gyva ir aktuali dabarties kartai.
Atminimo renginius pradėję Rokiškio senosiose kapinėse prie kankinių Antano Gudonio ir kunigo Silvestro Šveikausko kapų, automobilių kolona pajudėjome link Juodupės kapinių, kur mus pasitiko viena iš trylikos Juodupės kankinių Balio Vasiliausko dukra Palmira Čeičienė, kiekvienais metais suburianti juodupiečius, bendraminčius prisiminti kruviną 1941 m. birželio Joninių naktį Juodupėje.
Obeliuose mus pasitiko šio krašto patriotas ir visuomenininkas Aloizas Redeckas, kurio iniciatyva prie namo, kuriame gyveno laisvės kovotojų Daminauskų šeima, buvo atidengta tautodailininko Romualdo Kaminsko pagaminta atminimo lenta.
Dar vienas prasmingas istorinės atminties akcentas Obeliuose – Birželio sukilimo minėjimas prie vienintelio Lietuvoje monumento Birželio sukilėliams ir sovietinio teroro aukoms atminti. Paminklo atstatymo iniciatorius, Obelių krašto garbės pilietis Donatas Smalinskas kalbėjo apie obeliečių pastangas karo metu pastatyti šį paminklą kaip vilties simbolį, Obelių miesto bibliotekininkės Gražina Deksnienė ir Dovilė Šimėnaitė šioje vietoje pirmą kartą susirinkusiems perskaitė istorikų archyvuose rastas obeliečių sukilėlių pavardes. Obelių Šv. Onos parapijos bažnyčioje kunigas Laimonas Nedveckas už sovietinio teroro aukas aukojo Šv. Mišias. Šią dieną Obelių miestelio aikštėje Obelių seniūnijos iniciatyva padėkos raštais buvo apdovanotas Obelių krašto pilietinis jaunimas su viltimi, kad jis perims pagarbos istorijai tradicijas.
Nuoširdžiai dėkojame šios dienos minėjimo dalyviams, tremtinių choro „Vėtrungė“ nariams, tarp jų Janinoms ir Jonams, kurių pastangomis tarsi angelo sparnais – melodijomis buvo apjuostas šis atminties akcentas Rokiškio krašte.

Valius Kazlauskas

Share Button