Tiesiogiai iš įvykio vietos galite pamatyti bunkerio pristatymo programą

Obelių bendruomenė rengiasi paminėti Kariuomenės dieną miesto erdvėse.
Lapkričio 22 d. 13 val. Laisvės kovų istorijos muziejuje vyks edukacinė programa-vaidybinis pristatymas „Atstatyti bunkeriai – laisvės kovų istorija prabyla“. Programą atliks Laisvės kovų rekonstruktorių klubas „Partizanas“. Ją tiesiogiai stebėti galės visi norintieji Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose feisbuko paskyroje.
Tokią galimybę sudarė Rokiškyje įsikūrusi įmonė „Intelektualūs kompiuteriai“.
Kviečiame apsilankyti ar pasižiūrėti.

Share Button

Simona Kančytė: „Būkime verti to, ką paveldėjome per ilgus amžius, tieskime kelius į savo bendrą ateitį!“

Pranešimas apie Obelių ateitį skaitytas per 2017 metų „Obelinę“. Mintimis dalijosi renginio idėjos autorius Vytautas Butėnas, istorikas Valius Kazlauskas, režisierius Nerijus Širvys, gimnazistas Dovydas Kairys. Kviečiame visus diskutuoti, siūlyti, rašyti.

Neseniai teko skaityti profesoriaus dr. Vytauto Radžvilo straipsnį, kurio viena sentencija mane ypač sukrėtė. Straipsnyje dėstoma, kad sovietų tikslas buvo padaryti laisvą žmogų savotišku mankurtu. „<…žanžuanai, kadaise užgrobę sarozekus, nepaprastai žiauriai elgėsi su nelaisvėn paimtaisiais kariais. Pasitaikius progai, jie parduodavo juos vergijon į kaimyninius kraštus, ir belaisviui tai buvo laimė, nes parduotasis vergas anksčiau ar vėliau galėjo pabėgti į savo tėvynę. Siaubinga dalia laukė tų, kuriuos žanžuanai palikdavo vergauti pas save. Baisiai kankindami – uždėję aukai širį – sunaikindavo jie vergo atmintį.<…> Mankurtas nežinodavo, kas jis, kur gimęs ir augęs, kuo vardu, neprisimindavo vaikystės, tėvo nei motinos – taigi, nesuvokdavo savęs kaip žmogiškosios būtybės. Praradęs savojo aš supratimą, mankurtas ūkiniu požiūriu turėjo daug pranašumų. Jis buvo tolygus bežadžiam padarui ir todėl absoliučiai paklusnus ir nepavojingas. Jis niekada negalvojo apie pabėgimą. Kiekvienam vergvaldžiui baisiausias dalykas – vergo maištas. Kiekvienas vergas – potencialus maištininkas. Mankurtas buvo vienintelė išimtis šia prasme – jam iš esmės buvo svetimi kėslai maištauti ir nepaklusti. Tokių troškimų jis neturėjo. Tad nereikėjo saugoti jo, laikyti sargybinius ir įtarinėti turint kokių slaptų ketinimų. Mankurtas kaip šuo pripažino tik savo šeimininkus. Su kitais jis nebendravo. Vienintelis jo noras buvo patenkinti pilvo poreikius. Kitų rūpesčių jis nežinojo. <…> Daug lengviau nukirsti belaisviui galvą ar kaip kitaip jį sužaloti, kad jis įsibaugintų, negu atimti iš žmogaus atmintį, sunaikinti jo protą, išrauti pačias šaknis to, kas jame glūdi iki paskutinio atodūsio, kas visą gyvenimą yra vienintelis jo turtas, išnykstantis kartu su juo ir neprieinamas kitiems.>“ – rašo Čingizas Aitmatovas.
Deja, turiu pripažinti, kad matau labai daug gyvų ženklų, liudijančių, kad okupantams pavyko įgyvendinti tai, ko buvo siekta: žmonės nebeturi daugelio dvasios poreikių, tik prisikimšti pilvus ir sandėlį, todėl būtina sukurti aplinką, padedančią mankurtui prisiminti savo istoriją, atgaivinti dvasinius poreikius. Šie dalykai, savaime aišku, neįvyksta taip greitai, kaip atmintis buvo atimta, tačiau visuomenė be dvasios yra nykstanti visuomenė, o tam būtina užkirsti kelią.
Iki sovietinės okupcijos Obeliai buvo vienas iš labiausiai klestinčių valsčių. Veikė daugybė organizacijų, įstaigų, buvo nuostabus dvaras, turininga aplinka. Obeliai pritraukdavo daug žymių talentingų žmonių: Kipras Petrauskas, Juozas Zauka, Petras Maželis, Justinas Vienožinskis, Balys Vaičėnas, Riomerių šeimos nariai ir kiti. Obeliai gali pasigirti glaudžia istorija su garsiausiais Lietuvos dvarininkais, Lietuvos ir Lenkijos istoriniais veikėjais: Tiškevičiais, Petkevičiais, Tyzenhauzais.
„Nors prieš tai šis kraštas buvo ne kartą nusiaubtas tiek livonų, tiek rusų, tiek švedų, pažvelgus 90 metų atgal Obeliai buvo Rokiškio apskrities didelio valsčiaus (apie 15 000 gyventojų) centras“, – rašo Aloyzas Petrašiūnas.
Ar obeliečiai šiandien žino tai? Ar didžiuojasi tuo, kas jie esą, kur gyvena, kad yra laisvi, kad tai, ką mini didi istorija, priklauso jiems? Jeigu ne, tai kodėl? Nes šeimininkas mankurtui nebepaduoda maisto, gert ir būtino škurliaus sušąlus?
Mankurtas tikriausiai nebegali įvertinti, tai, kad vis dar jam priklauso amžiais saugota aplinka. Ne bet kokia aplinka, o ežerų, miškų bei upių apsuptis. Istorinės teritorijos, kurios pritraukė dvarininkus statyti dvarus, gamtininkus, vietovę gal reikia paskelbti regioniniu parku. Tikriausiai, šiandien tik retas obelietis išvardins praeityje Obelių valsčiuje įkvėpimo ieškojusius ir Lietuvos kultūrą kūrusius menininkus.
Kodėl šiandien mes nebenorim pasikviesti daug svečių į Obelius, kad juose įvairūs žmonės rastų atgaivą ir įkvėpimą? Nes „nėra“ ką parodyti? Kodėl nėra? Nėra, kur būti svečiui? Nėra, kas jį užimtų? Nėra orios rekreacinės ervės ar užsiėmimo? Kodėl tam nepanaudojus amžiais mums išsaugoto ežero? Gal net plaukti nuo Subatės? Gal baidarėmis? Turėti gidą, kuris parodytų dvarus ir didžias apylinkes tiek svečiams, tiek patiems obeliečiams. Gal verta nuomoti pirkias vis populiarėjančiam turizmui? Ar ežeruose veisti žuvis? Juk žuvies produktų Lietuvoje trūksta vis labiau ir labiau… Būtina paminėti, kad globalizacija reikalauja atsvaros ir verčia vis labiau atsisukti į natūralumą kaip neišvengiamybę. Gal tai galėtų būti Obelių ateities strategija?
Aš vis dar tikiu, kad pasipriešinimas mankurtizmui įmanomas. Tereikia žmogui sukurti tinkamą orią aplinką, duoti viltį ir užsiimti nuolatiniu dvasinės ir fizinės veiklos puoselėjimu.
Obelių miesto viziją pradėčiau nuo istorinės atminties objektų gaivinimo ir susijusios veiklos kūrimo: žymių žmonių muziejų, informacijos rinkimo, edukacinių programų, dvarų, žymių kapaviečių, piliakalnių ir kitos veiklos.
Poilsio zonų sukūrimas yra antras svarbus žingsnis. Nuo seno rekreacinės zonos buvo neatsiriama žmogaus sąsaja su kultūra ir gamta. Parkai yra visų didžiųjų miestų ir dvarviečių dalis. Jie saugodavo ne tik gamtos ir kultūros paveldo vertybes, bet ir kraštovaizdžio biologinę įvairovę, ekologinę pusiausvyrą, genetinį fondą, sudarydavo sąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams. Daugelis parkų turi savo struktūrą, pritaikytą parko tikslui. Tai ypač būdinga dvarų parkams, kur kiekviena erdvė ne tik papildė tam tikro laikotarpio dvarininkų stilių, bet ir atspindėjo kultūrinės temos idėją, išsaugojo fizinę kiekvienos erdvės funkciją kaip būtinų parko elementų panaudojimą. Tradiciniai dizaino elementai yra šie: masyvai, linijos ir kontūrai, spalvos, šviesa ir šešėliai, tekstūra, kvapas ir laikas, susijęs su klimatu, sezonu ir augimo veiksniais. Parkai – tai natūralios gamtos, inžinerijos ir meno sintezė, kuri atgaivina žmogaus protą ir dvasią, padeda atgauti jėgas. Parkai turi aktyviam ir pasyviam poilsiui pritaikytas zonas. Neatskiriami rekreacinio parko erdvės elementai yra žemė, akmenys, vanduo ir augalai, sujungti apgalvotu dizainu. Istoriniai memorialai ir reakreacinė veika puikiai jungia istorijos ir kultūros pažintį.
Trečiasis faktorius būtų verslumo skatinimas. Verslas šiuo atveju turėtų būti nesudėtingas, per daug nenutolęs nuo gamtos ir prigimtinio natūralumo: turizmas, žuvininkystė, sodininkystė (gal įkurti verslo grupelę, kuri padėtų kaimo gyventojams realizuoti savo ūkyje užaugintus kiaušinius, daržoves, mėsą, pieną, juos mainyti, dalintis produktais ir žiniomis).
Bendravimas, dalinimasis (labdara), bendras darbas yra neatsiejami tobulėjimo ir judėjimo pirmyn elementai. Tarkime, jaunuoliai ar bet kokia kita grupė, kuri prižiūri apleistus Obelių miesto kapus, už šią veiklą yra apdovanojami sezonine padėka iš bendruomenės. Miesto puoselėtojų grupė, kuri užsiima gėlynų, gyvatvorių, švaros ir tvarkos puoselėjimu, yra remiama viešuosius darbus atliekančių darbuotojų. Verslumo skatinimo bazė turi remtis geranoriškumu, disciplina, kultūringo bendravimo skatinimu ir, savaime suprantama, fizine nauda.
Savo vizijų dalinimusi noriu pasveikinti visus obeliečius Obelių miesto šventės proga, linkiu klestėjimo, darnos, džiaugsmo, ne tik per šventes, bet ir kiekvieną obeliečio dieną. Būkime verti to, ką paveldėję per ilgus amžius, tieskime kelius į bendrą savo ateitį!

Share Button

Lapkričio 22-ąją obeliečiai minės Kariuomenės dieną

Tą dieną įdomūs ir turiningi renginiai numatomi Obelių gimnazijoje ir Laisvės kovų istorijos muziejuje. Pirmą kartą Obeliuose lankysis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, 11 val. Obelių gimnazijoje jis skaitys pranešimą „Vasario 16-oji: prieš 100 metų ir šiandien“, kartu su šia asmenybe vyks edukacijos, diskusijos, dalyvaus Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Rokiškio skyriaus nariai, rajono istorijos mokytojai ir moksleivių bendruomenė.
Vėliau renginiai persikels į Laisvės kovų istorijos muziejų. 13 val. atidengsime partizanų bunkerį. Obelių saviveiklininkai, jaunimo bendrija „Sėlos Romuva“ kartu su Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos ansambliu „Gelmės“ (vadovė Laima Bieliūnienė) pristatys meninę programą „Mūsų jėga bendrystėje“. Tarsi kartų istorinis ryšys sujungs LK KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Rokiškio 506 pėstininkų kuopos dalyvavimą šiame renginyje bei Laisvės kovų rekonstruktorių klubo „Partizanas“ pasirodymą. Šio klubo idėjinis vadas ir bendramintis, istorikas Darius Juodis ne kartą tokiu būdu talkininkavo mums, muziejininkams, įprasminant pokario laisvės kovų istoriją.
13.30 val. profesorius Liudas Mažylis Laisvės kovų istorijos muziejuje ne tik susitiks su bendruomene, bet ir susipažins su muziejaus ekspozicijomis, kurių didžiąją dalį eksponatų surinko, išsaugojo ir padovanojo valstybei partizanas, mokytojas, Rokiškio krašto garbės pilietis Andrius Dručkus. 2018 metais muziejus minės savo veiklos dvidešimtmetį.
Aleksandravėlės bendruomenė Kariuomenės dienos proga parengė parodą „Šimtmečio žingsniai Aleksandravėlėje“, kurios atidarymas įvyks 15.30 val.
Kviečiame dalyvauti.

Valius Kazlauskas

Share Button

Jaunieji šauliai pagerbė kritusius už laisvę

Obelių gimnazijos jaunieji šauliai, vadovaujami Jolantos Paukštienės, aktyviai įsitraukė į akciją „Gėlių žiedai žuvusiems partizanams, Lietuvos kariams savanoriams“. Jie pagerbė Obelių kapinėse kritusius, pakeitė paminklėlių tautines juosteles, uždegė žvakelių jų amžinojo poilsio vietose, aplankė Alekso Gedvilo ir A.Sliuževičiaus kapavietes, padėjo gėlių ir uždegė žvakeles prie „Marijos“ paminklo kritusiems už laisvę Obelių krašto partizanams bei 1941 m. birželio sukilimo aukoms.
Už gėles Obelių jaunieji šauliai dėkoja 1919-1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrijos pirmininkei Rimantei Norvaišienei.
Rokiškio dekano kunigo Eimanto Noviko rūpesčiu rajono bažnyčiose už laisvės kovotojus trečiadienį bus aukojamos šv. Mišios.

Valius Kazlauskas

Share Button

Jaunųjų šaulių sąskrydis

2017 m. spalio 14 d. Sartų medžiotojų klubo šaudykloje vyko Rokiškio rajono jaunųjų šaulių sąskrydis ir šaudymo pratybos mažo kalibro ginklais. Nepabūgę darganoto rudens oro jaunieji šauliai obeliečiai aktyviai varžėsi įvairiose rungtyse. Šaudė mažo kalibro šautuvais TOZ, mažo kalibro pistoletais WHALTER, pneumatiniu šautuvu, elektropneumatiniu ginklu AIRSOFT, varžėsi granatos metimo, smiginio rungtyse. Jaunasis šaulys Remigijus Timinskas iškovojo II vietą smiginio rungtyje.
Dalyvavo Rokiškio Leonardo Grigonio-Užpalio 509-os šaulių kuopos Rokiškio, Obelių, Kamajų būrių, Juodupės 504-os, Pandėlio 513-os ir Biržų 501-os kuopų jaunieji šauliai.
Obelių jaunųjų šaulių būrio vadovė Jolanta Paukštienė
Share Button

Jubiliejinės „Obelinės“ aidai

Obelių gimnazija miesto šventei dovanojo floristinį kilimą. Prie jo kūrimo prisidėjo visa bendruomenė: mokiniai, tėvai, mokytojai, darbuotojai. Idėjos autorė mokytoja Jolanta Kareniauskienė, kuriai talkino gimnazijos abiturientai. Priemonių ieškojo visa gimnazija: kas po maišelį, kas po visą maišą obuolių nuo pat ankstyvo ryto gabeno, kas tuo tikslu keliavo į mišką ir rinko kankorėžius, šermukšnius. Vyresniųjų klasių mokiniai surinktas priemones gabeno prie malūno. Prie reklaminio stendo atsiradę ornamentai pagyvino ir papildė kalno papėdę ir džiugino šventės dalyvius. Už šį gražų reginį, kuris dar šeštadienio vakare ir švietė, ačiū Irenai Kulienei, Danguolei Stanulevičienei, Janinai Skvarnavičienei, Vladai Polonskienei, Vilmai Jusiutei, Dianai Streikuvienei, Gertrūdai Tavorienei, Janinai Norkūnienei na ir Zitai Skvarnavičienei.

Pirmą „Obelinės“ vakarą mokantys šokti ir norintys išmokti poromis ir po vieną skubėjo į Obelių gimnaziją, kur vyko šokių vakaras-konkursas „Išmok ir šok“. Jis renginių maratone dar visai naujas, skaičiuoja tik trečius metus. Šiemet jis iš kitų išsiskyrė tuo, kad susirinkusieji tobulino ne tik valso žingsnelius, bet mokėsi ir Lotynų Amerikos šokių čiačiačia, bačiata. Šokių mokytojai Aušra Skruodienė ir Matas Žinka kantriai mokė atlikti šių šokių žingsnelius. Trumpų pertraukėlių metu dalyviai ilsėjosi, kaupė energiją naujai pamokai klausydamiesi Obelių gimnazijos neformaliojo skyriaus mokytojos Daivos Kundelienės mokinių Tado Muraškos, Eglės Kišūnaitės, Silvijos Lažauskaitės atliekamų dainų. Vakaro kulminacija – ritmingas ir karštas šokis rumba, kurį atliko šokių mokytojai, ir diplomų, rėmėjų dovanų įteikimas.

Miesto bibliotekininkės Gražina Deksnienė ir Dovilė Šimėnaitė parengė jubiliejinei šventei skirtą informacinį-vaizdinį „namelį“, kuriame atsispindi buvusių renginių, kuriuose dalyvavo biblioteka, akimirkos. Namelio langinėse buvo parašytas miesto himnas (žodžiai Sauliaus Stanišausko, muzika Zenono Žėko). Vienoje iš namelio langinių puikavosi „Širdies giesmė gimtinei“, kuriai žodžius ir muziką parašė Pranciškus Algirdas Svarnavičius.

Žvejams sekėsi. Net dangus buvo palankus: krapnojo grybų lietus, toks neįkyrus ir, ko gero, žuvų mėgstamiausias, nes jos kibo didelės ir mažos geriau negu pernai. Burtus ištraukus, žvejai užmetė meškeres. Pirma žuvis suspurdėjo aistringo obeliečio Antano Žukausko, pernai tapusio vienu iš prizininkų, rankose. Jei ne šventos Mišios, kuriose Antanėlis turi patarnauti klebonui, gal būtų tapęs ir vienu iš šių metų prizininkų. Jam teko išeiti anksčiau negu baigėsi žvejojimo laikas, todėl į prizininkų gretas nepateko, nors žuvies jo tinklelyje buvo nemažai. O iš 11 dalyvavusių žvejų mėgėjų geriausiai sekėsi svečiams. Pirmas tris vietas pagal sugautos žuvies bendrą svorį pasidalino panevėžiečiai Rokas Kumža, Rimantas Pocius, savo miesto šventę iškeitę į „Obelinę“, ir vilnietis Saulius Peciulevičius, kuris pagavo ir pačią didžiausią žuvį – pustrečio kilogramo karpį.
Obeliai ežerų ir Kriaunos upės apsupti, todėl nenuostabu, kad žvejoja ir moterys. Šioje šventėje joms teko nusileisti vyrams, tačiau vis tiek sugautos mažiausios žuvies (vos 8 centimetrų ešeriuko) titulas atiteko Stasei Abarienei ir jauniausios užkietėjusios žvejės – Jolantai Balaišytei. Vyrams teko pasitenkinti tik vyriausio žvejo titulu, kuris atiteko Juozui Sinevičiui.
Kol komisija išsijuosusi svėrė, matavo sugautą žuvį, visus žvejus,jų palaikymo komandas ir šiaip „žioplius“ (žiopsančių ir patarinėjančių žvejams visada būna) vaišino skania žuviene Jolė ir Evaldas Pūgžliai – net virėjai turėjo šventėje ryšį su žuvimi (žuviška pavarde). Vienas iš žvejų irgi buvo Pūgžlys.

Lopšelio-darželio bendruomenė dalyvavo dviejuose renginiuose. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Jolanta Kulienė kartu su Obelių gimnazijos gimnazistais prekiavo lopšelio-darželio vaikų ir pedagogų sukurtais darbais (paveikslais, suvenyrais, mezginiais ir nėriniais). Obuolinių gardumynų pristatymui įvairius pyragus ir kitus gardumynus su obuoliais kepė vaikų mamos Sandra Pugžlienė, Lina Jermalajeva, Rimantė Petkūnaitė, Ala Nikitina ir darželio pedagogės Kristina Jesinevičienė, Jolanta Garunkštienė, obuolių sulčių atnešė Regina Mekuškienė, obuolienę virė Violeta Puluikienė. Įsirengti vietą padėjo Saulius Rožė ir Algis Stašys. Įsimintiniausia buvo žmonių nuostaba gardumynų gausa, jų papuošimu ir….širšių būriu ant kepinių. Žmonės mielai vaišinosi visais siūlomais kepiniais ir sultimis, dovanojo šypsenas ir padėkas bei gerą nuotaiką, gyrė šeimininkių išmonę.
Konkursas „Idėjų fabrikas“ vyko muziejuje. Obeliečiai (ir ne tik) pristatė savo mintis ir vizijas, kokius norėtų matyti Obelius ateityje, nurodė, kaip tai pasiekti. Organizavo Vytautas Butėnas, Dovydas Kairys, Audrius Urbonas, prisidėjo Nerijus Širvys, Donatas Smalinskas. Buvo pristatyta Simonos Kančytės vizija, vyko diskusija su Obelių seniūnu ir bendruomenės pirminiku. Muziejaus vadovas Valius Kazlauskas pasiūlė išnaudoti Obelių naudai „Apple“ vardą. Kraštietis režisierius Nerijus Širvys pasiūlė, kad gerai būtų Obeliuose nufilmuoti filmą, ar serialą, kad miesto valdžia būtų atvira tokiems pasiūlymams. Organizatoriai norėtų renginiui skirti daugiau laiko, jį rengti mokykloje. Dalyviai vietoje kurtų ir pristatytų idėjas, pasitelktų mentorius. Dalyvaut gali ne tik jaunimas, bet vis, kas turi minčių ir svajonių.
Šventės atidarymas vyko miesto parke. Obelius sveikino Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas, kiti svečiai. Septinti metai iš eilės tęsiama tradicija – renkamas Obelių krašto garbės pilietis. Šiemet juo tapo dailininkas Rimvydas Pupelis. Po apdovanojimo ceremonijos prasidėjo šventinis koncertas, pasirodė rytietiškų šokių grupė „Ya Elbi“, dainavimo stovyklos merginos, Radži, grupės „Pinup Girls“, „Dar, „Nemuno krantai“, Svajoklis, Audrius Janonis, svečias iš Latvijos Lauris Reinikis. „Obelinę“ vainikavo grupė „Samai“ su degančiais kardais ir šventiniai fejerverkai, skambant Obelių himnui. Norintys pašėlti galėjo linksmintis diskotekoje kartu su „Radistais“.

Sekmadienio rytas Obeliuose buvo labai tylus ir ramus po naktinio šurmulio miesto estradoje. Nors nuo 7 val. jau rinkosi namudininkai prekeiviai į miesto turgelį, dėliojosi savo prekes. Nuo 8 val. budino lengva muzika, o jau 9 val. su savo šauniom dainom ir muzika turgelyje koncertą pradėjo kapela „Malūnas“ (vadovas Zenonas Žekas). Žmonių srautas tuoj pagausėjo, prie koncertuotojų atsirado ir šokančių,
Paplūdimio tinklinio varžybose dvejose lygose dalyvavo iš viso 14 komandų iš Obelių, Rokiškio, Vilniaus, Ignalinos, Panevėžio ir Jūžintų. Po įnirtingų 7 valandas trukusių kovų 1 lygoje nugalėtojais tapo komanda „Obeliniai“ (Tadas Stakėnas ir Aurimas Laužadis), antrą vietą iškovojo komanda „Rokiškis“ (Audrius Dilys ir Tomas Baltrukėnas), trečiąją vietą – komanda „Ignalina“ (Aurimas Juršėnas ir Justinas Veleckas). Antroje lygoje nepatyrę nei vieno pralaimėjimo iškovojo nuolatiniai Obelinių šventės dalyvė vilniečių komanda „Duetas“ (Goda Milinavičiūtė ir Egidijus Urbonas) finale įveikę antrą vietą iškovojusią rokiškėnų komandą „Pirmas dublis“ (Jurgita Jasinevičiūtė ir Nerijus Laužadis), o trečiąją vietą laimėjo Rokiškio „Pirmokai“ (Modestas Baltrūnas ir Tomas Pauliukas). Tinklininkai dėkoja žvejams ir žvejų varžybų organizatoriams už skanią žuvienę, šventės organizatoriams – už gerus prizus, Ramūnui Černiauskui – už puikiai paruoštas varžyboms sąlygas.
Naktinis krepšinis 3×3 Obelinėje – tai ilgametė tradicija. Šiais metais pirmą kartą vyko net 4 grupėse. Vyrų turnyre susikovė 7 komandos. Finale po pratęsimo nugalėjo komanda RAGUVA (Raguva) PAULIUKUS iš Rokiškio. Treti liko LKKA iš Obelių. Moterų turnyre nugalėtoja tapo komanda KUPIŠKIS įveikusi MIKS komandą iš Rokiškio r. Šeimų turnyre KVEDARAVIČIAI iš Kazliškio atkaklioje kovoje nugalėjo komandą OBELIAI S (Seibučiai) iš Obelių. Senjorų turnyre stipresnė buvo kraštiečių komanda LESTO už obeliečių ĄŽUOLIJĄ.

Naktinio smiginio turnyre šįkart dalyvavo tik 23 dalyviai. Iš moterų nugalėjo obelietė Jolanta Balaišytė. Vyrų grupėje nugalėtoju tapo Andrius Timofejevas iš Rokiškio įveikęs Šarūną Kulį iš Obelių. Turnyrą vedė kraštietis, gyvenantis Vilniuje, smiginio klubo „Apuokas“ prezidentas Mindaugas Jasinskas.
Pirmą kartą suorganizuotame petankės turnyre dalyvavo 8 komandos. Su žaidimo taisyklėmis supažindino ir turnyrą organizavo Rokiškio sporto klubo „Olimpija“ prezidentas Vidmantas Pilibaitis ir klubo narys Jonas Aleksiejus. Nugalėtojais tapo komanda „Henrikas ir Jonas“, antri –„Agurkai“, trečios –„Alina ir Lina“. Vaikščiojimo kojokais šiemet vyko tik pabandymai.
Po Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidų Obelių bažnyčioje šventė persikėlė į Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus kiemą. Čia svečius pasitiko vaišingieji bendruomenių kiemeliai. Ir vaikams, ir vyresniems labai patiko Bajorų lėlių teatras ČYZ. Visus džiugino nauja tradicija tapsiantis rajoninis duetų ir tercetų konkursas „Skambėk, Obelija“, jame dalyvavo Žiobiškio, Kavoliškio, Juodupės, Aleksandravėlės, Obelių, Kriaunų saviveiklininkai. Na, o visus atvykusius sužavėjo nuostabusis tikros muzikos fabrikėlis „Nešpėtni bernai“. Linksmybės čia tęsėsi iki pavakario. Skambant muzikai vyko tradiciniai obuolių pyrago ir obuolių gėrimo konkursai.

Share Button

Per „Obelinę“ muziejus tapo kultūros centru

Laisvės kovų istorijos muziejaus bendruomenė džiaugiasi, kad „Obelinės“ kultūriniai renginiai vyko mūsų įstaigos erdvėje, kuri tampa atvira visiems ne tik laisvės kovų istorijos, bet ir meno bei kultūros mylėtojams. Ši „Obelinė“ jubiliejinė, pažyminti ilgą penkiolikos metų laikotarpį, per kurį ji tapo ne tik Obelių, bet ir Rokiškio krašto išskirtiniu reiškiniu.
Ta proga muziejininkai parengė fotografijų ir eksponatų parodą, kurios pristatymas visuomenei įvyko rugsėjo 8 dieną 10 valandą. Tada vyko ir fotografės Urtės Baranauskaitės autorinės nuotraukų parodos atidarymas. Talentinga menininkė Obelių bei Juodupės gimnazijų moksleiviams pristatė savo edukacinę meninę veiklą, kurią kartu bendraminčiais pristato Lietuvos moksleiviams. Muziejininkai kartu su Obelių bibliotekos darbuotojais Gražina Deksniene ir Dovile Šimėnaite parengė originalią kilnojamąją parodą, skirtą „Obelinės“ penkiolikos metų jubiliejui. Ši paroda, įkomponuota į namelių formos kompoziciją, tapo „Obelinės“ akcentu šeštadienį parke vykusiame pagrindiniame koncerte. Namelių langinėse žiūrovai galėjo pamatyti Obelių statinių fragmentus, taip buvo sukurtas intelektinis žaidimas „Pažink Obelius“. Žaidėjai turėjo įvardinti ir specialiuose lapuose pažymėti įvardintus statinių fragmentus. Neatsitiktinai šio žaidimo nugalėtoja – Obelių miestelio paštininkė Milda Mažeikienė. Jai atiteko Obelių krašto garbės piliečio Donato Smalinsko prizas. Šio žaidimo rėmėjai „Intelektualūs kompiuteriai‘, Rokiškio krašto muziejus, apdovanoję nugalėtojus vertingais prizais.

Į leidinio „Žmonės ir likimai“, kuris dienos šviesą išvydo Rokiškio krašto muziejaus pastangomis, pristatymą, vykusį Laisvės kovų istorijos muziejuje, atvyko gausus istorijos mylėtojų būrys. Išleistoje knygelėje sudėti 2016 metais Obeliuose vykusios konferencijos „Žmonės ir likimai“ pranešėjų Gintaro Dručkaus, Aldonos Mieliūnaitės, Algio Kazulėno bei Donato Smalinsko skaityti pranešimai. Šią konferenciją muziejuje organizavome minėdami Birželio sukilimo 75-ąsias metinės.
Pristatant leidinį žodį tarė svečiai – Juodupės kankinio dukra Palmira Čeičienė, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio bibliotekos vedėja Reda Kiselytė, Juodupės gimnazijos mokytoja Rima Šimėnienė, Obelių gimnazijos mokytoja istorikė Miranda Nargėlienė, Obelių miesto bibliotekos bibliotekininkė Dovilė Šimėnaitė. Knygos pristatyme dalyvavęs vienas iš konferencijos „Žmonės ir likimai“ pranešėjų Donatas Smalinskas susirinkusiems akcentavo bendrystės patirtį, kurią patyrė ne tik telkdamas bendruomenę atstatyti paminklą sukilėliams, partizanams, bet ir rinkdamas medžiagą šiai konferencijai, bendraudamas su būsimais konferencijos pranešėjais bei jubiliejinio renginio, skirto 1941 metų Birželio sukilimui paminėti, svečiais. Ištraukas iš knygos skaitė gimnazistai Vaiva Dubickaitė ir Tadas Muraška.
Dvasinis ir prasmingas akcentas šio leidinio pristatymo metu buvo muzikos pedagogės Laimos Bieliūnienės suburto Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos saviveiklininkų ansamblio atliekamos melodijos, Obelių jaunųjų šaulių vadovės Jolantos Paukštienės pasakojimas renginio dalyviams apie savo senelį Pupelį-Grigą, nužudytą saugumiečių pokariu Rokiškio kalėjime. Muziejininkams ji padovanojo keletą šeimos relikvijų, menančių senelį. Buvo įdomu klausytis asmeninių Andriaus Dručkaus prisiminimų apie šį žmogų.

Pasibaigus renginiui muziejininkai traukė į Obelių senąsias kapines. Prie paminklo pagerbtos 1941 metų birželio sukilimo aukos, pagarbos vainikus padėjo Jolanta Paukštienė ir Diana Meškauskienė, renginį vedė Obelių krašto garbės pilietis Donatas Smalinskas. Prisiminęs kovas už Lietuvos laisvę, jis pakvietė Obelių gimnazijos moksleivį Dovydą Kairį, kuris ne tik prie atminimo lentos pritvirtino QR kodą, bet ir pademonstravo galimybę specialių programėlių dėka išgirsti muziejininkų įrašytus istorinius pasakojimus apie sukilimą ir paminklo atstatymą. Nuo šiol kiekvienas, atvykęs prie šio garsaus monumento, galės daugiau sužinoti matydamas filmuotą medžiagą mobiliajame telefone.

Laisvės kovų istorijos muziejuje taip pat vyko kraštiečio, informacinių technologijų specialisto Vytauto Butėno surengta diskusija apie Obelių miestelio perspektyvas, jo ateities viziją, kurioje dalyvavo obelietė Simona Kančytė, gimnazistas Dovydas Kairys, Obelių miestelio seniūnas Eugenijus Narkūnas, Obelių bendruomenės pirmininkas Vitalijus Jocys.

Sekmadienį muziejaus kiemelyje koncertavo Rokiškio rajono saviveiklininkai, o improvizuotuose bendruomenių kiemeliuose galėjai paragauti autentiškų valgių bei gėrimų. Vyko įvairios rungtys, kuriose jėgas ir įgūdžius išbandė jaunimas.
„Obelinės“ šventę lydėjęs gražus ir saulėtas oras buvo dar vienas svarbus akcentas, suteikęs dalyviams pakilią nuotaiką, o muziejininkams viltį, kad muziejaus erdvės būtų visada atviros obeliečių norams gyventi gražiai ir prasmingai.

Valius Kazlauskas, Elena Kazlauskaitė

Share Button

Obelių krašto garbės piliečių klubas: kiekvieno kraštiečio svajonė veda teigiamų pokyčių link

Per 15-ąją „Obelinę“ prie bendro vėlyvųjų pusryčių stalo sekmadienį susirinko prieš metus suburto Obelių krašto garbės piliečių klubas. Susitikimo metu buvo aptarti klubo nuostatai, įteikti klubo ženklai, Daivos ir Romo Kundelių virtos košės suvenyriniai indeliai, šių metų mugėje pirkti Obelių lopšelio-darželio auklėtinių iš miltų ir druskos lipdyti obuoliukai.
Diskutuota apie tai, kokie darbai jau padaryti Obelių krašto labui, kas dar išlieka taisytina.
Saulėtas ir šiltas rytas krašto garbės piliečius sukvietė į šių metų klubo prezidento R. Kundelio sodą. Simboliškai, tarp obelų įsitaisę svečiai vaišinosi obuolių pyragu, kibinais su sultiniu, varškės sūriu ir kitomis gėrybėmis. O šiek tiek pasistiprinę aptarė tai, dėl ko ir susirinko. Klubo nuostatai skelbia, kad Obelių krašto garbės piliečių (OGP) klubas yra neformali asociacija, kurios pagrindinis tikslas yra rūpintis Obelių miestu ir kraštu, skatinti jo augimą, puoselėti miesto tradicijas ir įprasminti Obelių, kaip obuolių miesto, istoriją bei ženklus. Nariai džiaugėsi jau nuveiktais darbais krašto labui: sutvarkytomis gatvėmis, erdvėmis, kuriose galima leisti laisvą laiką ir pramogauti, aptarė jau praėjusias šių metų „Obelinės“ šventės dienas. Irmantas Kubilius džiaugėsi, kad kiekvienais metais į miesto šventę renkasi vis daugiau žmonių ir būtent tai liudija, kad šventė yra nusisekusi. Klubo nariai bendrai nutarė, kad „Obelinė“ yra unikali šventė, turinti lanksčią renginių programą, todėl tinkanti kiekvieno skoniui ir suburianti labai įvairią auditoriją: „Tokio turiningumo šventės mums galėtų pavydėti labai daug miestų ir miestelių. Kiekvienas šventės programą galėjo prisitaikyti pagal skonį ir pabūti ne triukšmingoje vietoje, o eiti į muziejų ar pameškerioti. Mėgstantys aktyvesnį gyvenimą žaidė tinklinį, dalyvavo krepšinio varžybose. Visko buvo tikrai labai daug“, – apie šventės programą kalbėjo klubo narys Donatas Smalinskas.
Obelių garbės piliečių klubo pusryčių metu buvo aptartas ir Vytauto Butėno organizuotas „Idėjų fabriko“ konkursas, kuriame išgirstos mintys, pamąstymai ir svajonės apie galimus teigiamus pokyčius Obeliuose yra labai svarbios. Anot klubo narių, garsiai kalbant apie dalykus ir nepaliekant jų „stovėti vietoje“, įmanoma kur kas greičiau pasiekti norimų pokyčių. „Idėjų fabriko“ konkursą buvo pasiūlyta įtraukti ir į kitų metų šventės programą, tik pasitelkiant kur kas didesnę auditoriją – pakviesti dalyvauti mokyklas, jaunimą, kadangi savo kraštą kuriame ir tobuliname patys, todėl kiekvieno indėlis (svajonė, idėja, planas) yra labai svarbus ir reikšmingas. Klubo nariai vieningai nutarė, kad vertėtų prisiminti ir iš naujo apgalvoti prieš kelis metus kilusias idėjas, išsikeltus tikslus ir tuo metu atrodžiusias nerealias svajones. Plačiau gilinantis į šią temą buvo prisiminti ir neatlikti darbai, kurių nepavyko įgyvendinti dėl įvairių priežasčių. Daugiausiai diskusijų pusryčių metu sukėlė Obelių ežero užterštumo problema. Klubo narys Alfredas Gaudzė teigė, kad įgyvendinti projekto nepavyko, kadangi užsibrėžtas tikslas nebuvo iki galo suplanuotas – nebuvo aptarta, kas būtų įrengta prie ežero, kad tai taptų kraštiečių traukos objektu. Anot kitų narių, Obeliams trūksta bendros ir tvarkingos nuotekų sistemos, kad ežero išvalymo projektas galėtų būti įgyvendintas, taip pat koją kiša į ežerą patenkantys taršalai iš spirito varyklos. Dėl šios priežasties Obelių ežeras iškrenta iš valymo projektų.
Anot šiemet išrinkto Obelių garbės piliečio Rimvydo Pupelio, išvalius ežerą ir susitvarkius su taršos problema mieste, ženkliai pakiltų nekilnojamojo turto vertė ir prasidėtų kitas gyvenimo etapas, kadangi daugiau žmonių atsikeltų gyventi į Obelius. „Rokiškis yra didžiausias ekonominis centras šiame krašte, bet visi žmonės, kurie nori iš Rokiškio išsikelti, keliasi į Jūžintus, Žiobiškį, į Laibgalius ar Bajorus. Sutvarkytas kelias Rokiškis–Obeliai yra puikus stimulas keltis gyventi naujiems žmonėms, nes susisiekimas tarp miestų puikus“, – apie Obelių plėtros galimybes kalbėjo R. Pupelis.
Tradiciniais tapę Obelių garbės piliečių, dabar susibūrusių į klubą, pusryčiai baigėsi diskusija apie tai, kad „Obelinės“ šventė yra daugiausiai pastangų ir laiko reikalaujantis renginys. Parduodami bilietai į renginį ir tai, kiek bilietų yra nuperkama, parodo renginio organizatorių pastangas ir tai reikalauja visai kito šventės svečių bei dalyvių požiūrio. „Man atrodo, kad „Obelinė“ jau yra ne renginys, o po truputį tai tampa labai dideliu reiškiniu šiame krašte“, – mintimi apie šventės svarbą pasidalino šių metų Obelių garbės piliečių klubo prezidentas R. Kundelis, klubo „vairą“ kitiems metams perdavęs I. Kubiliui.
Viešint svečiams skambėjo Merūno Vitulskio dainos.

Obelietė Vilma Kulytė, VU Komunikacijų fakulteto žurnalistikos III kurso studentė

Share Button

Obeliai visus svetingai pasitinka obuolių ornamentais

Būtų labai keista, jei tokioje vietovėje neaugtų obelys, o rudenį nenoktų daugybė obuolių, todėl išradingi, kūrybingi obeliečiai kelias dienas kūrė, dėliojo ir dabar „Obelinės“ svečius prie malūno pasitinka didžiuliais ornamentais iš obuolių.
Būkit pasveikinti, atvykę į didžiausią miesto šventę! Kiekvienas suraskime sau mielų renginių, pabūkite su giminėmis ir artimaisiais, draugais ir bičiuliais, pasidžiaukite gimtine. Lauksime renginių nuotraukų.

Puikios nuotaikos ir šviesių įspūdžių linki Obeliai.eu redakcija (Vytautas ir Donatas)

Zitos Kelečiūtės-Skvarnavičienės nuotr.

Share Button