Press "Enter" to skip to content

Trumpos pažintys – ilgam atminimui

2016 m. rugsėjo 10 d. 16 val. Obelių miesto bibliotekoje vyko susitikimas su kraštiete, japonologe, vertėja Jurgita Polonskaite-Ignotiene.

Į biblioteką sugužėjo apie 40 žmonių: mokytojai, buvę Jurgitos klasės draugai, miestelio gyventojai, jaunimas. Renginys buvo labai įdomus. Jurgita pasakojo apie įspūdžius iš Japonijos, kultūrą, žmones, linksmus nutikimus ir ne visai linksmus, nutikusius gyvenant ir mokantis Japonijoje.

Jurgita pasakojo kaip ją pasitiko sniego kalnai. Ji gyveno toje Japonijos dalyje kur daugiausiai iškrenta sniego. Netgi būdavo taip, kad prisnigdavo tiek daug ir per pirmą aukštą nebūdavo galima išeiti į lauką. Pasakojo apie japonių drabužį – kimono. Jau nuo mažens mergaitės mokomos kaip reikia apsirengti kimono, nes tai drabužio apsirengimo menas, kur nevalia suklysti. Japonai turi specialius drabužius krikštynoms, vestuvėms yra tautiniai drabužiai, kurie brangiai kainuoja. Taip pat ir Jurgitą japonės buvo aprengusios su kimono, o tai ne taip paprasta kaip gali pasirodyti. Ir kimono nebūna įliemenuotas, visada būna tiesus, tokios yra taisyklės ir jų yra laikomasi.

Jurgita verčia knygas iš japonu kalbos į lietuvių. Rašytojas, kurio knygas Jurgita verčia yra Haruki Murakami. Pati pirma jo parašyta knyga yra apsakymų rinkinys – „Visi Dievo vaikai šoka“. Visuose apsakymuose galima įžvelgti antgamtiškumo motyvą, kuris būdingas daugumai autoriaus kūrinių. Kitos Murakami knygos, kurias išvertė Jurgita – „Ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“, „Dramblys pradingsta“, „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“. Versdama Jurgita visada ieško kuo tikslesnio apibūdinimo verčiamam žodžiui, kad atitiktų rašytojo išreikštą mintį. Ir ji niekada nepakeičia žodžių ar sakinių esmės, nepraleidžia nei vieno sakinio ar pastraipos. Kaip pati Jurgita sakė, kad jeigu rašytojas parašė tam tikrą sakinį ar pastraipą, nors kai kam gal atrodytų, kad nereikalingą, vadinasi taip turi būti.

Papasakojusi Jurgita atsakinėjo į žiūrovų užduodamus klausimus. Taip pat daugumos pageidavimu truputį pakalbėjo japoniškai. Buvo labai įdomu išgirsti tokią sudėtingą japonų kalbą.

Kalbėjo ir sveikino buvusi Jurgitos auklėtoja – lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Šeikuvienė. Paskui vyko sveikinimai, gėlių įteikimai. Jurgitą sveikino Obelių garbės piliečiai Aldona ir Algis Skvarnavičiai, seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė, bendruomenės pirmininkas Vitalijus Jocys, Reda Kiselytė – Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos bibliotekos vedėja, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė, Jurgitos močiutė Vlada Polonskienė ir kiti. Jurgita parodė kaip Japonijoje yra sveikinami žmonės, kaip įteikiamos gėlės, kaip atsisveikinama.

Renginį vedė Obelių miesto bibliotekininkė Gražina Deksnienė, kuri nustebino ir pradžiugino Jurgitą padarydama staigmeną. Bibliotekoje 16 metų buvo saugomas Jurgitos rašinys, kuris įvertintas 10 balų. Renginio metu jis buvo perskaitytas ir grąžintas Jurgitai.

Kaip visi sugužėjo į biblioteką, taip po renginio visi po truputį išsiskirstė. Kas su reikalais, kas į toliau vykstančius šventės renginius. Keletas dar pasiliko prie puodelio arbatos pasišnekučiuoti su Jurgita ir jos mama. Susitikimas buvo labai įdomus ir paliko gerą įspūdį. Patiko klausytis apie Japoniją, tos šalies žmones, jų kultūrą.

Aurelija Tavoraitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *