„Svarbu ne gyvybę už Tėvynę atiduoti, o gyvenimą“

2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 21 val. nustojo plakti laisvės kovotojo, muziejininko Andriaus Dručkaus širdis.

Andrius Dručkus gimė 1928 m. balandžio 9 d. Vaičėnuose, Obelių sen., Rokiškio r. Mokytojas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos ir valdybos pirmininko pavaduotojas, Obelių visuomeninio istorijos muziejaus įkūrėjas ir vedėjas.
Nuo 1944 m. buvo partizanų ryšininkas, nuo 1945 m. – Vyties kuopos partizanas. Po metų būrio vado Balio Vaičėno (Liubartas, Pavasaris) įsakymu išėjo iš partizanų būrio su užduotimi, per partizaninės kovos laikotarpį ir iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, išsaugoti Vytauto apygardos Vyties kuopos Lokio rinktinės partizanų archyvą.
1965 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą.
1965–1974 m. buvo Kauno Jono Jablonskio vidurinės mokyklos mokytojas ir kraštotyrininkų būrelio vadovas, iš kur 1974 m. atleistas už antisovietinę veiklą.
Nuo 1988 m. aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje.
1990–1995 m. buvo Kauno miesto tarybos deputatas, 1995–1997 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
1998 m. įkūrė ir vadovavo Obelių visuomeniniam istorijos muziejui (dabar – Laisvės kovų istorijos muziejus), kuriame sukaupta daugiau nei 11 000 eksponatų, tarp kurių – numizmatikos, Baltijos šalių valstybinių apdovanojimų, tautodailės, išsaugotas partizanų archyvas (tarp jų ir partizanų vado Balio Vaičėno (Liubartas, Pavasaris) testamentas, dienoraščiai, partizanų fotomedžiaga, Vyties kuopos partizanų Trispalvė), daugiau kaip 1 000 knygų bei katalogų apie rezistenciją, tarpukario ir atkurtos Lietuvos kariuomenę.
Išsaugoti nuo sunaikinimo variniai S. Dariaus ir S. Girėno karstai, unikalūs kino kronikos vaizdai – filmai „Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio laidotuvės 1929 m.“, „Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimas 1930 m.“, „Šaulių sąjungos 20-mečio šventė Kaune 1939 m.“
2006 m. su Latvijos istoriku Gunaru Bluzma ir Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoju Algiu Kazulėnu prie Subatės pastatė paminklą Sėlių krašto partizanams, simbolizuojantį dviejų tautų kovą prieš sovietinį okupantą. 2014 m. prie paminklo pritvirtinta granito plokštė, kurioje iškalta 300 laisvės kovotojų pavardžių, iš kurių yra 70 Lietuvos partizanų.
Įamžintas Vaičėnų kaimas, atstatytas partizanų bunkeris Obelių šile, Obelių kapinėse atstatytas paminklas Obelių krašto partizanams, pastatytas paminklas broliui partizanui Baliui Dručkui jo žuvimo vietoje.
2010 m. Andrius Dručkus valstybei dovanojo asmeninę, visą gyvenimą kauptą kolekciją.
Parašė knygą „Laukit, sugrįšim laisve nešini“ (1995), buvo vienas iš knygos „Obeliai-Kriaunos“ (1998 m.) autorių. Pagal išsaugotą medžiagą išleistos knygos: Janina Semaškaitė „Balio Vaičėno būrio žūtis“ (1994), Klaudijus Driskius, Gintaras Dručkus „Sutemų keleiviai“ (2011), Klaudijus Driskius, Paulius Subačius, Rūta Mozūraitė „Partizano sąsiuviniai“ (2013).
Laisvės kovų istorijos muziejų jis pavertė jaunimo patriotinio ugdymo ir auklėjimo įstaiga ir traukos centru. Iki paskutinio gyvenimo atodūsio siepijo pagarbą istorijai ir meilę Lietuvai.

Velionis pašarvotas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose.
Atsisveikinimas su velioniu nuo ketvirtadienio 17 val. Išlydėjimas šeštadienį (rugsėjo 1 d.) 14 val. iš muziejaus. Po to šv. Mišios Obelių Šv. Onos bažnyčioje. Laidojimas Obelių kapinėse (apie 15.30 val.).

Obelių laisvės kovų muziejaus informacija

Share Button

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *