Projektas „Draugystės tiltai“ vienijo Obelių ir Visagino moksleivius

Neseniai buvo vykdomas projektas „Draugystės tiltai“ Obelių ir Visagino mokyklose. Projekto metu buvo skatinamas mokinių tarpusavio bendravimas, tolerancija, supažindinama su naujomis vietovėmis ir jų istorija. Viena iš jų buvo Obelių laisvės kovų istorijos muziejus, kuriame moksleiviai turėjo galimybę iš arčiau pažvelgti į mūsų kraštą.

Svečiams buvo surengtos trumpos šaudymo iš lanko varžybos, kuriose dvi komandos varžėsi dėl pergalės. Puiki nuotaika trykšte tryško, tai nustebino ir Obelių muziejininką Valių Kazlauską:

„Noriu padėkoti Obelių pedagogų ir jaunimo bendruomenei už šį vykdomą projektą, kuris jungia žmogiško pažinimo tiltus. Mes jaučiamės labai laimingi, galėję prisidėti prie šios jungties. Norėjome pateikti kiek galima daugiau istorinių akcentų, kuriuos šis kraštas suteikia – tiek pokario laisvės kovų palikimą, tiek žilą senovę menančias vaizdingas apylinkes su išlikusiais istoriniais pėdsakais. Šaudymas iš lanko yra tarsi muziejaus vizitinė kortelė. Juolab mes patys ieškome rėmėjų ir galimybių įsigyti lankus. “

Šios trumpos ekskursijos metu buvo aplankyta Šilo mūšio vieta, netoliese jos esantis piliakalnis ir kitos vietovės. Po to moksleiviai keliavo į gimnaziją, kur jų laukė šilti pietūs ir nakvynė. Nepaisant kalbos barjero abiejų miestų mokinukai stengėsi kiek įmanydami bendrauti ir užmegzti naujus draugystės ryšius.

Gimnazistas Dovydas Kairys

Share Button

Žygis „Vytauto apygardos partizanų takais“

Rugsėjo 24 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga organizavo žygį Vytauto apygardos partizanų takais. Pokariu laisvės kovotojus jungianti Vytauto apygardos teritorija apėmė Zarasų ir Rokiškio apskritis, todėl prie šio žygio organizavimo prisidėjo Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose darbuotojai.
Iš visos Lietuvos atvykęs gausus istorijos mylėtojų būrys keliavo po Antazavės, Dusetų, Obelių apylinkes. Gražioje ir vaizdingoje buvusio Marimonto malūno vietoje susirinkusiems koncertavo tremtinių choro „Vėtrungė“ dalyviai. Galutinio žygio aptarimo vieta – Laisvės kovų istorijos muziejus Obeliuose. Jis pasirinktas neatsitiktinai. Šio muziejaus ekspozicinėse erdvėse pateikiama Vytauto apygardos istorija, o istorinę medžiagą surinko muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus.
Renginio dalyviai neskubėjo skirstytis į namus. Lankymasis muziejuje ir keletas bendrų pažinimo valandų sujungė bendraminčius. Organizatorių neplanuotas žygio dalyvių pasivaikščiojimas saulėtą dieną po rudenėjantį Obelių miestelį buvo dar viena galimybė istorikams perteikti savo žinias reikliems istorijos mylėtojams.
Aplankę Obelių kapines bendrai nuotraukai įsiamžinome prie paminklo 1941 metų birželio sukilimo aukoms atminti.
Organizuojamo žygio „Vytauto apygardos partizanų takais“ patirtis paskatino poreikį kartu su bendraminčiais tęsti šią veiklą ir sujungti Rokiškio ir Zarasų rajoną, kuriant bendrus pažintinius maršrutus ar formuojant bendrą edukacinę veiklą jaunimui laisvės kovų tema.

Share Button

Pietūs su Obelių krašto garbės piliečiais

Sekmadienio rytą Obelių istorijos muziejuje surengti pietūs su Obelių garbės piliečiais. Romas Kundelis, Donatas Smalinskas, Alfredas Gaudzė, Aldona Žėkienė atsakinėjo į klausimus, diskutavo, dalijosi šventės įspūdžiais ir turimomis idėjomis, pasveikinta nauja Obelių krašto garbės pilietė Aldona Skvarnavičienė.

Renginio pradžioje dalyviai žiūrėjo filmuką, kuriame apibūdinti Obeliai kaip krypties miestas. Krypties miestas, kuris greitai keičiasi ir pasipildo vis naujais vaizdais.  Klausimai buvo įvairūs – nuo miestelio ateities iki jo kultūrinio gyvenimo ir emocijų, įpareigojimų, kuriuos Obelių garbės piliečio nominacija atneša. Po pokalbio visi vaišinosi, kiekvienas garbės pilietis buvo atsinešęs savo pasirinktą patiekalą, kiti dalyviai turėjo atspėti, kuris patiekalas kieno buvo. Renginyje vyravo šiltas bendravimas ir gera patriotinė nuotaika, noras kurti.

Dovydas Kairys

Share Button

Vėlyvo vasaros vakaro tremtinių choro koncertas prie Obelių muziejaus

Vyresnioji karta, gyvenusi tarpukario Lietuvoje, prisimena kaimo sodžiuose vakarais skambėjusias dainas. Širdžiai artimos ir mielos melodijos pasklisdavo kaimo erdvėse, o sodiečiai savo kiemuose klausydavosi skambančių dainų. Daugeliui šis vaikystės prisiminimas išliko kaip šiltas akcentas, jausmingas tolimos praeities prisiminimas.
Norėdami pajausti šį tolimos praeities aidą, paprašėme tremtinių choro „Vėtrungė“ kolektyvą vėlų vasaros vakarą padainuoti obeliečiams. Liepos 6-osios vakarą pasklidusios senos dainos buvo tikra atgaiva, mums tereikėjo atverti savo namų duris išeiti į kiemą ir tyliai pastovėti…
Jei ši patirtis turės atgarsį, tremtinių choro dalyviai ir jos energinga vadovė Jurga dar kartą mielai sutiko padainuoti obeliečiams. Pakvieskime juos dar kartą.

Valius Kazlauskas

Share Button

Obeliečiai su viso pasaulio lietuviais giedojo „Tautišką giesmę“

Tūkstančiai lietuvių visoje šalyje ir užsienyje trečiadienio vakarą susibūrę į miestų ir miestelių aikštes giedojo Lietuvos himną švęsdami Valstybės-Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Užgimusi minint Lietuvos tūkstantmetį ši unikali mūsų tautos iniciatyva, palaikoma aktyvių piliečių ir bendruomenių, jau tapo naujųjų laikų tradicija. Tai mus visus vienijantis įvykis ir gyvas įrodymas, kad ir nedidelė tauta gali daryti didelius ir reikšmingus dalykus.
Toną himnui davė Dainų šventėje dalyvaujantis moksleivių choras sostinės Vingio parke. „Tik Baltijos šalys sugeba dainuoti taip masiškai, todėl niekada niekas tokių tautų nugalėti negalės“, – Vingio parke kreipdamasi į choro dalyvių ir žiūrovų minią sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Obeliečiai ir miesto svečiai „Tautišką giesmę“ giedojo prie Laisvės kovų istorijos muziejaus. Smagu, kad atvykę prie muziejaus pamatė naują vėliavos stovą, kurį kartu su Lietuvos trispalve dovanojo Alytaus visuomenė. Šios kilnios iniciatyvos autorius yra Alytaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, kuris apsilankęs Obelių muziejuje ir susipažinęs su ekspozicija, su šio muziejaus įkūrėju Andriumi Dručkumi nusprendė kaip pagarbos ženklą dovanoti muziejui vėliavos stovą su vėliava.

Share Button

Muziejus ruošiasi Birželio sukilimo metinėms

Birželio sukilimo metinės bus minimos birželio 18 dieną.

Ruošdamiesi 1941 metų birželio sukilimo minėjimui nusprendėme, kad Laisvės kovų muziejuje esančios sovietmečiu sunaikinto paminklo liekanos būtų matomos muziejaus lankytojams obeliečiams ir svečiams. Paminklo dalis pastatėme šalia muziejaus ant betoninių konstrukcijų, kurias šiam tikslui muziejui padovanojo AB „Panevėžio keliai“.
Dabar kapinėse esantis monumentas atstatytas 2014 metais geros valios žmonių ir rėmėjų lėšomis.

Valius Kazlauskas
Muziejininkas

Share Button

Obeliuose praleisti metai visam gyvenimui įsirėžė į maestro širdį

Lapkričio 23 d. minimos vieno garsiausių Lietuvos tenorų, Lietuvos operos pradininko Kipro Petrausko 130-osios gimimo metinės. Šia proga Obeliuose spalį vyko šventiniai renginiai: atidaryta paroda, skaityti pranešimai ir Virgilijaus Noreikos koncertas.

Renginiuose grojo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Fleitų orkestro vadovas Marius Pupkovas, Rokiškio krašto muziejaus istorikė Onutė Mackevičienė įdomiai ir temperamentingai pasakojo apie tuometinį obeliečių kultūrinį pranašumą prieš rokiškėnus, Juozo Keliuočio bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė skaitė rimtus ir linksmus prisiminimus apie įžymųjį solistą, Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokytoja Zita Kielienė apžvelgė maestro vaidmenis ir muzikinius gebėjimus, prisiminimais apie gražius darbo metus buvusioje Kipro Petrausko vidurinėje mokykloje dalinosi Obelių gimnazijos mokytoja lituanistė Eleonora Šilinienė. Kipro Petrausko laiškus žmonai Elenai, jam rašytus gerbėjų laiškus Peterburge skaitė Kauno miesto muziejaus skyriaus Kipro ir Miko Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus darbuotojos Vida Bingelienė ir Aušra Strazdaitė-Ziberkienė.

Anonse panaudota nuotrauka iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo. Scena iš pirmosios profesionalios Dž. Verdžio operos „Traviata“ premjeros. Alfredas – Kipras Petrauskas.
1920 m. gruodžio 31 d. LCVA, 0-076579.

Rimantė Norvaišienė Rokiškio krašto muziejui padovanojo asmeninės bibliotekos knygų, viena iš jų – apie maestro Kiprą Petrauską. Muziejininkai dėkoja už vertingą dovaną.

Onutės Mackevičienės pranešimas, skaitytas 2015 m. spalio 17 d. Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje.

Muzikinis gyvenimas Obeliuose XIX a. II pusėje

Obeliai XIX a. antroje pusėje priklausė Rokiškio grafystei, miestelis ir gretimi kaimai buvo grafų Tyzenhauzų valda. Tai gerais darbais garsi giminė. Tyzenhauzai – Lietuvos ekonomikos reformatoriai, manufaktūrų steigimo pradininkai, mokslininkai eksperimentuotojai. Dar jie žinomi kaip meno ir muzikos žinovai ir globėjai. Šios šeimos atstovai, gavę neblogą muzikinį išsilavinimą ir pamėgę muziką, norėjo ją girdėti ne tik didžiųjų miestų koncertinėse salėse, bet ir savo dvaruose. Atrodo, kad tokių koncertų XIX a. antroje pusėje Rokiškio grafystėje būta ne vieno. Kam tada Rokiškio dvarui buvo reikalinga šitokia vertinga muzikinių instrumentų kolekcija, kurioje puikavosi Stradivarijaus, Amačio, Grobličo, Dankvorto pagaminti instrumentai, kam buvo sukaupta ir grafų inicialais pažymėta muzikinių kūrinių biblioteka? Kai kalbama apie Rokiškio grafystės muzikinį gyvenimą, dažniausiai prisimename tik Rokiškio muzikos mokyklą ir čia dirbusį „metrą“, vargonininką, kompozitorių čeką Rudolfą Lymaną (1855-1904).

Gavusi užduotį pakalbėti apie Obelių muzikinį gyvenimą, duomenų pradėjau ieškoti Rokiškio dvaro archyve. Jame ir atradau bylą, pavadintą „Muzyka Rakiska i Abelska“ (RKM 4450). Speciali byla muzikai. Ar gali būti dar svaresnis įrodymas, jog grafai Tyzenhauzai muzikai skyrė ypatingą dėmesį? Byloje surasime dokumentus apie muzikos instrumentų, natų pirkimą, jų komplektavimą, muzikinių kūrinių repertuarą ir jų atlikėjus. Visi dokumentai rašyti dar iki R. Lymano atvykimo į Rokiškį, datuojami XIXa. aštuntuoju dešimtmečiu. Jie liudija, jog jau tada Rokiškio grafystės dvarai turėjo orkestrus, grojusius gana sudėtingus kūrinius, o miestelio bažnyčios – nemažus ir gerai paruoštus chorus, kuriuose giedojo specialų muzikinį išsilavinimą gavę buvusių baudžiauninkų vaikai. Muzikantus ir choristus dažniausiai ruošė vargonininkai, kurių išlaikymu pagal sutartį rūpinosi dvaro administracija arba bažnyčia. Tokia sutartis 1877-02-05 pasirašyta ir tarp vargonininko Vaclovo Jagmino ir Obelių dekanato dekano kunigo Steponavičiaus. Sutartyje V. Jagminas greta pagrindinio darbo – vargonavimo – dar įsipareigojo gabius žmones mokyti vokalo už šį darbą papildomai gaudamas kas mėnesį 10 sidabro rublių ir pasižadėdamas jokių priedų nei pinigais, nei natūra nereikalauti. Sutarties sąlygos vargonininką, muzikos mokytoją tenkino.

Rokiškio krašto muziejaus nuotr.

Jau po mėnesio Obelių klebonas Steponavičius informavo Rokiškio grafystės administratorių, kad vargonininkas nuolankiai dėkoja grafui už rūpestį ir globą, pridurdamas, jog pensijos iš dvaro administracijos neims. Lėšų pragyvenimui pakaks iš bažnytinių pajamų ir kalendros. Mūsų požiūriu, sąlygos nebuvo jau tokios puikios, juolab kad vargonininkas dirbo tikrai daug ir nuoširdžiai. Po poros mėnesių dvarų administratorius Stanislovas Plavskis informavo grafą R. Tyzenhauzą, kad Obeliuose dainavimo mokosi 28 mokiniai. Jų repertuare yra ir Antano Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“, kurią choristai mokosi giedoti lietuviškai. Kad Obelių bažnytinis choras ją išmoktų, V. Jagminui buvo asmeniškai įteiktos natos ir knygelė su giesmės tekstu. Lietuviškai giedama giesmė buvo tikras lūžis ne tik Obelių, bet ir visos Lietuvos muzikiniame gyvenime. Iki tol bažnytiniai chorai savo repertuarą giedodavo lotyniškai, kartais lenkiškai. Matyt, Rokiškio grafai Tyzenhauzai, tarpusavyje kalbėję lenkiškai, nebuvo abejingi lietuvių kalbai. R. Tyzenhauzo užsakymu kunigas Silvestras Gimžauskas į lietuvių kalbą vertė Haidno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“, V.A. Mocarto „Te deum“ ir kitų kompozitorių kūrinių tekstus. Reikia pridurti, kad tai buvo daroma pačiais juodžiausiais lietuviškos spaudos draudimo metais, kai Rusijos imperijos valdžia visomis priemonėmis stengėsi surusinti ir supravoslavinti Lietuvą. Kitame administratoriaus rašte, datuotame 1877 m. liepos 4 d., grafas gavo informaciją, kad Obelių choristai gieda sudėtingas Grimo mišias, mokosi Führerio litanijas, o Rokiškio choristai šių kūrinių dar tik mokosi. Choristų skaičiumi Obeliai taip pat lenkė Rokiškį. 1877 m. birželio 12 d. duomenimis Obeliuose jų buvo 21, o Rokiškyje tik 9.

Obeliuose skambėjo ne tik chorinė muzika. Nors duomenų apie čia ruoštus instrumentalistus kol kas nepavyko atrasti, žinome, kad 1877 m. liepos mėn., kai Obeliuose lankėsi vyskupas, jam grojo 10 Rokiškio muzikantų. Jie turėjo groti mišias ir maršą, tačiau pagrojo tik maršą, nes dėl temperatūros svyravimų nederėjo vargonų ir pučiamųjų instrumentų garsai.
Rokiškio grafystėje muzikinis gyvenimas ypač pagyvėjo, kai grafienė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė įkurtai muzikos mokyklai 1883 m. vadovauti pakvietė čeką kompozitorių Rudolfą Lymaną. Šio muziko pastangų dėka Rokiškio vargonininkų mokykla pasiekė puikių laimėjimų. 1887 m. ataskaitoje R. Lymanas rašė, jog su mokiniais gali atlikti 22 mišias, 30 operų arijų ir kitokių kūrinių. Per savo 21 metų darbą Rokiškyje R. Lymanas paruošė per 200 vargonininkų. Pas jį mokėsi būsimieji kompozitoriai Juozas Gruodis, Juozas Tallat-Kelpša, lietuviškos operos tėvas Mikas Petrauskas, mokyklą baigęs likęs vargoninkauti Obeliuose ir čia pradėjęs savarankišką gyvenimo kelią. Norėdamas šiek tiek pagelbėti tėvams, į Obelius pasikvietė jaunesnį brolį Kiprą. Į svetimą kraštą jaunuolis vyko nenoriai, nenoriai atsisveikino su tėvais, vaikystės draugais.

Brolis Kiprą tuoj įtaisė giedoti bažnytiniame chore, privertė mokytis groti vargonais, liepė mokytis pradinėje mokykloje. Apie tai knygoje „Kipras Petrauskas“ Balys Sruoga ir Viktoras Žadeika rašė: „Netiko Kiprui mokyklos rūmai ir nuotaika, nežiūrint, kad rado joje naujų draugų. Lankė tada Obelių pradedamąją mokyklą dailininkas Justinas Vienožinskis, pulkininkas K. Žukas, su kuriais Kipras gana artimai draugavo. Visiems prieteliams mokslas gana liūdnai vyko – „neturėjo laiko“ jie šiai gyvenimo piktybei“. Baigęs Obeliuose 3 klases, Kipras paskui brolį Miką persikėlė gyventi į Gervėčius, tačiau tie keli metai praleisti Obeliuose visam gyvenimui įsirėžė į maestro širdį. Jis visuomet Obelius prisimindavo su šiluma ir meile, pabrėždamas, jog tik čia pramoko kalbų, įprato skaityti knygas, lavinusias jo kūrybinę vaizduotę. Atsidėkodami obeliečiai garsiojo tenoro vardu dar 1934 m. balandžio 28 d. Obelių valsčiaus tarybos sprendimu savo mokyklą pavadino Kipro Petrausko vardu.

Ona Mackevičienė, Rokiškio krašto muziejaus vyr. muziejininkė

P. S. Obeliečiai dėkingi Kiprui Petrauskui, kuris surengė Obeliuose koncertą, padainavo liaudies dainų. Už įėjimą reikėjo mokėti du litus. Surinktas lėšas – 500 litų – dainininkas skyrė būsimiems mokyklos statybos darbams. 1935 m. birželio 9 dieną buvo iškilmingai pašventintas kertinis pamato akmuo. Dalyvavo daug žmonių, švietimo atstovų, dalyvavo ir Kipras Petrauskas, kuris kalbėjęs ir padėjęs po šiaurės vakarų kampu butelį su dokumentais ir parašais. Vėliau dainininkas padovanojo mokyklai pianiną, kuriuo ilgai buvo grojama Obelių vidurinėje mokykloje. Pagerbdami žymųjį artistą ir norėdami atsidėkoti už suteiktą paramą obeliečiai pasiekė, kad mokykla būtų pavadinta Kipro Petrausko vardu. Naujasis pastatas duris atvėrė 1936 m.

Šaltinis http://www.obeliugimnazija.lt/index.php/istorija

Rimvydo Pupelio nuotraukos.

Share Button

Paminėtas laisvės kovotojo Balio Vaičėno jubiliejus (papildyta)

Lietuvos kariuomenės dieną, lapkričio 23-ąją, minime ir Partizanų vado Balio Vaičėno gimimo šimtmetį (1915 -2015). Obeliuose šio laisvės kovotojo atminimas buvo pagerbtas įsimintinu renginiu šeštadienį.

Renginys laisvės kovotojui Baliui Vaičėnui atminti prasidėjo Mišiomis Obelių šv. Onos bažnyčioje. Navoje jaunimo išskleista didžiulė trispalvė vėliava priminė visų kovotojų auką Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei. Po Mišių, kurias aukojo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, minėjimo dalyvių kolona patraukė į Obelių miestelio senąsias kapines, kur prie simbolinio Balio Vaičėno kapo tylos minute pagerbtė šio laisvės kovotojo atminimą.

Balio Vaičėno prasmingą auką Lietuvai akcentavo vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalino prezidentas Martynas Lukošiūnas perskaitė Balio Vaičėno „Partizano testamento“ ištraukas. Prie Šventos Marijos skulptūros tylos minute ir uždegta atminimo žvakute buvo pagerbti visi Obelių krašto laisvės kovotojai, laisvės kovų dalyvis Jonas Kadžionis deklamavo eilėraštį „Partizanų motinoms“.

Šalia Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus gausiai susirinkę minėjimo svečiai laukė Lietuvos kariuomenės Karinio oro pajėgų sraigtasparnio nusileidimo, o jo pasirodymas Obelių padangėje sukėlė didžiulę susirinkusiųjų nuostabą. Nedidelė ir kompaktiška muziejaus erdvė tapo improvizuota nusileidimo aikštele, kurios galimybėmis čia nusileisti sraigtasparniui suabejojo nevienas šio įspūdingo renginio dalyvis. Sraigtasparnis nusileidęs muziejaus erdvėse tapo traukos centru visiems susirinkusiems, nors buvo organizatorių numatyta tiksli renginio darbotvarkė, bet lakūnų viešnagė Obeliuose užtruko.

Betarpiškas bendravimas, buvimas kartu su jaunais pilotais tarsi sujungė susirinkusių bendruomenę. Simboliška, kad sodinant ąžuoliuką šalia Laisvės kovų muziejaus erdvėse, taip įprasminant Balio Vaičėno gimimo šimtmetį, kartu su bendruomene medelį sodino ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnių eskadrilės įgulos vadas kapitonas Tomas Brusokas.

Be suteiktos galimybės susirinkusiems, ypač jaunimui, įsiamžinti prie nusileidusio sraigtasparnio, eskadrilės įgulos nariai pasakojo apie tarnybą karinėse oro pajėgose, kantriai aiškino šio sraigtasparnio techninius privalumus bei galimybes dalyvauti įvairiose operacijose. Įprasta visur sutikti ir matyti šiame renginyje dalyvaujančius Rokiškio Jurgio Kairio skautų draugovės jaunimą, Rokiškio krašto jaunuosius šaulius. Galbūt dalį jų ir pavilios galimybė tapti būsimu sraigtasparnio pilotu.

Išlydėjus partizanų vadą pagerbti atskridusio karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgulos renginys tęsėsi muziejuje surengtoje konferencijoje. Ją vedė Rokiškio krašto muziejaus istorikas Valius Kazlauskas, pranešimus apie partizanų vadą skaitė Laisvės kovų istorijos muziejaus vedėjas partizanas Andrius Dručkus, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Romuvos padalinio moksleivės Julija Trumpickaitė ir Milda Milaknytė, istorikas, Vilniaus universiteto doktorantas Dainius Noreika, kraštietis Klaudijus Driskius pristatė parodą apie Balį Vaičėną.

Vienas iš šio renginio organizatorių, Seimo narys Vytautas Saulis įteikdamas padėkas susirinkusiems sakė: „Kariuomenės dienos išvakarėse taip paminėdami partizanų vado Balio Vaičėno šimtąsias gimimo metines teigiame, kad dabarties Lietuvoje istorinės atminties puoselėjimas išlieka prioritetu, telkiant visuomenę, ypač jaunimą, būti savo Tėvynės patriotais“.
Renginio dalyviams koncertavo Rokiškio tremtinių choras „Vėtrungė“ (vadovė Jurgita Raugienė).

Valius Kazlauskas, Rokiškio krašto muziejaus istorikas

Lapkričio 21 d. obeliečiai ir miestelio svečiai paminėjo Rytų Lietuvos partizanų vado Balio Vaičėno gimimo (1915-2015 m.) šimtmetį. Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Obelių šv. Onos bažnyčioje, kurias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Po Šv. Mišių susirinkusieji Obelių kapinėse uždegė atminimo žvakutes ant simbolinio Balio Vaičėno kapo (jo užkasimo vieta nežinoma), prie paminklo žuvusiems Obelių krašto partizanams. Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos gimnazistas perskaitė ištraukas iš Balio Vaičėno Testamento. Apie pasiaukojamą partizanų kovą už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę kalbėjo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, buvęs LR Seimo narys Algis Kazulėnas, buvęs partizanas Andrius Dručkus. Toliau minėjimas buvo tęsiamas Laisvės kovų istorijos muziejuje. Minėjimo dalyvius maloniai pradžiugino Karinių oro pajėgų sraigtasparnio nusileidimas muziejaus aikštėje ir pilotų bendravimas su žmonėmis. Vėliau lakūnai kartu su obeliečiais pasodino ąžuoliuką Baliui Vaičėnui atminti. Muziejuje savo mintimis dalinosi šio renginio rėmėjas LR Seimo narys Vytautas Saulis, muziejaus vedėjas Andrius Dručkus, buvęs partizanas ats. kpt. Jonas Kadžionis, muziejuje parengtą parodą pristatė žurnalistas, fotomenininkas Klaudijus Driskius – vienas iš pagrindinių renginio organizatorių. Didelį įspūdį susirinkusiems paliko Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos gimnazisčių mintys, kilusios perskaičius Balio Vaičėno dienoraščius. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Dainius Noreika pateikė išsamų ir labai įdomų pranešimą „Balio Vaičėno asmenybė“, kuriam informaciją rinko ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos archyvuose. Konferenciją turiningai moderavo istorikas, Rokiškio krašto muziejaus vyr. muziejininkas Valius Kazlauskas. Įspūdingai partizanų dainas dainavo Rokiškio Tremtinių choras „Vėtrungė“, vadovaujamas Jurgitos Raugienės. Obeliečius ir miestelio svečius Obelių seniūnaitis Romas Kundelis kartu su jaunaisiais šauliukais vaišino kareiviška koše, o Živilė Driskiuvienė savo iškeptu didžiuliu tortu.

Andrius Dručkus, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus vedėjas

Plačiau:

http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/obeliuose-pagerbtas-partizanu-vado-atminimas/212972

Jolantos Paukštienės nuotraukos

Pauliaus Vanago filmuota medžiaga ir nuotraukos

Share Button