Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje sekmadienio rytą po šventų Mišių rinkosi dviračių žygio „Golgotos keliu“ dalyviai, tradiciškai nuo 2012 metų paminėdami Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Pradžioje organizatoriai registruoja dalyvius, išdalinami marškinėliai, pažymėti žygio simbolika. Prasideda mitingas, skirtas Partizanų pagerbimo kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai. Renginį veda žygio organizatorė Jūratė Čypienė. Tradiciškai giedamas Lietuvos Respublikos himnas, skamba tremtinių choro atliekamos dainos. Apie pokario laisvės kovas pasakoja politinis kalinys Juozas Barisa, kalba Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, dviračių žygio dalyvis, šios idėjos sumanytoja pedagogė Diana Meškauskienė, Rokiškio krašto muziejaus istorikas Valius Kazlauskas, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio moksleiviai.
Šiais metais dviračių žygyje dalyvauja daugiau kaip 80 dviratininkų bei juos lydinčių asmenų. Tradičiškai gausi Rokiškio rajono jaunųjų šaulių bendruomenė, kurios vadovas Algis Veikšys yra vienas šio renginio organizatorių. Atvyko Rokiškio ir Juodupės šauliai. Jie taip pat užtikrins žygio dalyvių saugumą. Ištikimi žygių dalyviai Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio moksleiviai ir pedagogai, atvyko renginio šeimininkai – Obelių bendruomenės atstovai. Pirmą kartą žygyje dalyvauja Rokiškio Jurgio Kairio skautų draugovė. Jie išsiruošė su gausia palyda: motociklininkai bei autobusiuko su priekaba ekipažas nusiteikęs dviratininkų kelionės nesklandumus pašalinti.
Atvyksta kelių policijos ekipažas, lydėsiantis žygio dalyvius kelionėje. Rokiškio rajono policijos komisariatas padėjo organizuoti šį renginį.
Po mitingo žygio dalyviai važiuoja Rokiškio miesto aikšte ir sustoja šalia paminklinių plokščių, žyminčių, kad šios aikštės pastatuose pokariu buvo kankinami ir žudomi laisvės kovotojai. Uždegamos žvakutės, laisvės kovotojai pagerbiami tylos minute. Istorikas Algis Kazulėnas pasakoja apie šią aikštę, kurios pastatai pokariu sovietų buvo paversti kankinimų ir žudymų vietomis. Atminimo žvakutės uždegamos ir prie greta esančio Kauno g. 3 pastato, buvusio kalėjimo.
Važiuojame į Juodalungės mišką, laisvės kovotojų užkasimo vietą. Kolona juda dar neįprasta darna, dar keletas instruktažo detalių ir žygio dalyviai palengva juda pirmyn.
Juodalungės miške, šalia paminklinio žymens, tylos minute pagerbėme šioje vietoje stribų užkastus laisvės kovotojus ir uždegę atminimo žvakutes keliaujame Skemų link. Kelių policijos ekipažas su įjungtais švyturėliais palengva juda priekyje, ilga žygio dalyvių kolona traukia paskui. Koloną užbaigia automobilių ir motociklininkų palyda. Automobiliai su iškeltomis Lietuvos trispalvėmis, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Šaulių sąjungos vėliavomis suteikia iškilmingumo pojūtį. Po 4 kilometrų asfalto danga pasibaigia ir žygio dalyvių laukia sunkus išbandymas tęsti kelionę miestiečiams neįprastu žvyruotu keliu. Megafonu kalbantis pranešėjas suteikia informacijos, kad Skemų gyvenvietėje, esančioje už kelių kilometrų, laukia trumpas žygio dalyvių poilsis. Oras šaltas, rūškanas, lietus dar nelyja.
Netoli Skemų stovi dviratininkų grupė su didžiule trispalve vėliava. Matomi iš tolo jie sveikina priartėjusią žygio dalyvių grupę, kartu su jais atvykstame į kaimą. Bendruomenė susitelkusi pasitikti žygio dalyvius: iš abiejų gatvės pusių būreliai žmonių linksmai sveikina atvykstančius žygio dalyvius. Girdėti armonikos garsai. Sustojame prie sąjūdiečio Algio Kuolo parduotuvės, kur nedideliame kieme buvo surengtas dalyvių priėmimas, paruoštas vaišių stalas. Didžiulis bendras susirinkusiųjų būrys pripildo nedidelę erdvę šalia parduotuvės. Sakomos Skemų kaimo bendruomenės narių kalbos, muzikos garsai, bendras šurmulys šventiškai nuteikia visus susirinkusius. Ant vaišių stalo atnešamos žygio rėmėjų dovanos AB „Rokiškio sūris“ sūreliai, „Bajorų žuvies“ produkcija, UAB „Darola“ kepiniai. Po trumpo poilsio ir nuoširdaus skemiečių sutikimo tęsiame žygį Obelių kryptimi. Prie mūsų prisijungė Skemų jaunimas. Gal kiek žygiui nepritaikytos jų dviratės transporto priemonės, tačiau parodytas lydėtojų nuoširdumas nepalieka abejingų.
Vėl nelengva kelio atkarpa. Keičiasi ir kraštovaizdis. Prasideda Obelių kraštui būdingos kalvelės, kurios priverčia ne vieną žygio dalyvį nusėsti nuo asmeninės transporto priemonės ir pėsčiomis įveikti vieną ar kitą kelionės etapą. Policijos pareigūnų ekipažas su talkininkais ne kartą kantriai stabteli – ir vėl visi kartu, didžiulė žygio dalyvių grupė tęsia kelionę. Pradeda lyti. Iš pradžių smulkus lietus, o kiek vėliau šalti lietaus lašai vis dažniau paliečia žygio dalyvius. Keletas dviračių iškeliauja į autobusiuko priekabą. Ramu, kad matyti Obelių bažnyčios bokštas, kur miestelio centrinėje aikštėje laukia žygio dalyvių sutikimas. Prieš geležinkelio pervažą, esančią visai šalia Obelių miestelio, budi mus lydintys ir saugantys motociklininkai ir kelių policijos ekipažas. Kartu susirinkę Obelių miestelio pakraštyje, šalia aukštų senų eglių, jau kiek neįprastai tylėdami, sulaukiame visos dalyvių grupės ir siauromis gatvėmis įvažiuojame į Obelius.
Išrikiavus žygio dalyvių koloną, tvarkdariams užtvėrus pagrindinę kelio dalį, įvažiuojame į miestelio aikštę. Kapelos muzikos garsai, susirinkusiųjų tariamos kalbos, įkyriai lyjantis lietus, gal kiek neįprasta erdvė po siaurių ir vingiuotų kaimo kelių šiek tiek išblaško žygio dalyvių dėmesį.
Po kelių kelionės valandų jau esame pažįstami, bendraudami tęsiame pažintinę-istorinę veiklą. Pėsčiomis patraukiame į šalia esančias senąsias Obelių kapines, numatytą mūsų žygio kelionės etapą. Prie mūsų grupės prisijungia ir Obelių jaunieji šauliai, vadovaujami Jolantos Paukštienės, Obelių vaikų globos namų auklėtiniai. Kapinėse sustojame prie visai neseniai atstatyto didingo monumento 1941 metų birželio sukilimo aukoms atminti. Rokiškio krašto muziejaus istorikas Valius Kazlauskas supažindina su įvykiais, į istoriją įėjusiais bendru 1941 m. birželio sukilimo pavadinimu. Paminklo atstatymo darbų iniciatorius Donatas Smalinskas papasakoja apie šio svarbaus monumento atkūrimo aplinkybes, padėkoja visiems, kurie prisidėjo siekiant bendro tikslo. Uždegamos atminimo žvakutės, padedamas gėlių krepšelis, visus žuvusius ir palaidotus šiose Obelių kapinėse pagerbiame tylos minute. Praeiname pro Lietuvos karių savanorių kapus, atiduodami pagarbą jų narsai, pagerbiame ir pokariu žuvusius Obelių krašto laisvės kovotojus, kurių pavardės iškaltos ant Marijos skulptūros postamento.
Lietus nurimo, dangus šviesėja, tęsiame kelionę Obelių miestelio takeliais. Mus lydi vietiniai žinovai. Policijos ekipažas su talkininkais Rokiškio ir Juodupės šauliais laukia mūsų grupės prie Obelių miestelio tilto, judame Dusetų kryptimi. Šiek tiek sunkesnės sąlygos lydintiems, didesnis eismo intensyvumas, žygio dalyvių greitis lėtėja. Juntamas nuovargis. Įveikta per 30 kilometrų. Kai kuriems tai buvo pirmoji sudėtinga kelionė. Pravažiuojantys vairuotojai signalizuoja, keli sustojo ir fotografavo ilgą žygio dalyvių koloną. Sukame Obelių šilo link. Dar viena mūsų žygio organizatorių numatyta kelionės vieta. Vėl žvyruotas kaimo keliukas, keletas posūkių ir mes jau Obelių šile. Miškas paslepia žmones, nesimato mūsų didelės grupės, tačiau iš visų pusių sklindantys garsai sutelkia visus į Obelių Šilo mūšio vietą. Ramiai laukiame atvykstančių svečių. Prie mūsų grupės prisijungė ir rokiškėnai, atvykę automobiliais pasitikti žygio dalyvių. Didžiulis būrys susirinkusiųjų prie atstatomų partizanų bunkerių klausėsi Obelių laisvės ir kovų istorijos muziejaus vedėjo Andriaus Draučkaus kalbos apie Obelių krašto partizanų kovas ir Obelių Šilo mūšį, kurio septyniasdešimtmetį minėsime šių metų liepos 13 dieną.
Ši kelionės dalis paskutinė. Keliaujame Obelių kryptimi, kur mūsų laukia skani kareiviška košė, išvirta rokiškėnų pripažintų kulinarų – Juodupės šaulių.
Obelių muziejaus kieme valgėme košę, bendravome, kalbas sakė renginio organizatoriai ir svečiai. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė, šio žygio organizatorė J.Čypienė įteikė prizą jauniausiam žygio dalyviui- septynmečiui E.Rudokui. Vyriausiam žygio dalyviui V. Žinkai taip pat įteiktas prizas. Nepamiršome ir lydėjusių policijos pareigūnų ekipažo, pateisinusio „Angelų sargų“ vardą. Jiems, aidint susirinkusių plojimams, buvo įteikti simboliniai žygio dalyvių marškinėliai. Seimo narys Vytautas Saulis atminimo dovanas įteikė ankstesniems dviračių žygių dalyviams, moksleiviams. Vilniuje gyvenantis kraštietis Donatas Smalinskas pasakojo apie didžiulį iniciatyvinės darbą organizuojant šį renginį ir pasidžiaugė žygio dalyvių entuziazmu ir noru pažinti Obelių kraštą. Visą atstumą dviračiu važiavęs Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis teigė, kad tokiu būdu paminėdami Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną ne tik sudarome galimybę jaunimui pažinti gimtąjį kraštą, bet ir prisidedame prie jo auklėjimo skiepijant pagarbą ir meilę gimtajam kraštui.
Iš Obelių istorijos muziejaus kiemo žygio dalyviai organizuotai autobusais išvyko į Rokiškį.
Kitų metų dviračių žygio „Golgotos keliu“ kryptis – Pandėlio kraštas.
Rokiškio krašto muziejaus istorikas Valius Kazlauskas
Donato Smalinsko nuotr.
Žygio organizatoriai:
Lietuvos politinių kalinių-tremtinių Rokiškio skyrius
Rokiškio rajono šauliai
Rokiškio krašto muziejus
Rokiškio rajono policijos komisariatas
Obelių seniūnija
Rokiškio Jurgio Kairio skautų draugovė
Rokiškio Juozo Tumo Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ gimnazijos padalinys
Mūsų rėmėjai:
„Rokiškio sūris“
„Bajorų žuvis“
„Darola“
Informaciniai rėmėjai:
obeliai.eu
„Gimtasis Rokiškis”
„Intelektualūs kompiuteriai”