Balandžio 12 dieną Kaune buvo pasiektas Lietuvos buvimo lede rekordas. Ir kas gi jį pasiekė? Daugeliui pažįstamas žmogus, obelietis Modestas Stumbrys. Jis prisistato taip: Minusasas Pornoūsai Nesveikuolis (sakė, tai labai svarbu). Jo filosofija tokia, kad nieko nenori turėti bendro su sveikuoliais, nes gyvena labai įvairių gyvenimo būdą. Obeliai.eu redakcija trumpai pakalbino rekordininką.
Tai kaip jautiesi? Jau atšilai?
Jaučiuosi labai gerai. Pasiekti Lietuvos rekordą yra nelengva, o kai tai padarai, tai turi susikurti naują tikslą. Galvoje dabar verda įvairūs dalykai. Normaliai atšilinėti po rekordo pradėjau maždaug po pusvalandžio, kai išlindau iš ledo glėbio. Maždaug po tiek laiko kūną virpinti pradėjo giluminis kaulų ir raumenų įšalas.
Ar rekordas užfiksuotas? Atsimenu, kad prieš kažkiek metų „DiArchy” irgi ilgai lede išbuvo. Ne tai buvo panašiai?
Rekordas užfiksuotas oficialiai, stebint Lietuvos rekordų knygos fiksuotojui – 30 minučių 4,10 sekundės. „DiArchy” yra iliuzionistai, todėl jie žaidžia mūsų vaizduote, o ne tikrais išbandymais. Jie stovėjo lediniame kambaryje, nesiliesdami prie jo sienų, buvo naudojami ir kiti triukai, kurių, kaip visi žino, magai ir iliuzionistai neišduoda. Aš buvau ne tik ledinėje talpoje, bet ir buvau apipiltas grynu nesintetiniu ledu, kurio temperatūra nuolat buvo fiksuojama (minus 5,0 laipsniai pagal Celsijų) nuo pėdų iki kaklo – toks buvo rekordo fiksuotojų reikalavimas.
Kiek metų prireikė, kad galėtum tiek laiko šaltyje išstovėt?
Kiek ten tiksliai metų reikėjo, tai negaliu pasakyti, nes niekad to ištverti tiek ilgai nebandžiau, gal būtų pavykę ir anksčiau. Šilto vandens nenaudoju, išskyrus indų plovimą, aštunti metai. Grūdinuosi po šaltu dušu vonioje su ledukais, maudausi žiemą be pirties, vedžioju šunį žiemą be marškinėlių, bėgioju visus metus tik su šortais, tai tapo mano gyvenimo dalimi.
Kokios mintys sukosi galvoje stovint lede?
Mintys lede užšąla. Jei rimtai, tai reikia jas sustabdyti, nes vidinė koncentracija čia žaidžia tiek pat, kaip ir fizinė ištvermė. Lede labai greitai supranti, koks yra reliatyvus laikas. Jis tiesiog užtraukia rankinį stabdį. Vis ramini kūną, kad viskas gerai, nes jauti, kas su tavimi vyksta, stengiesi stabilizuoti kvėpavimą ir nesiblaškyti.
Gal bandysi pagerinti šį rekordą? Gal šįkart Obeliuose?
Rekordas yra toks dalykas, kad pasiekęs vieną, iškart nori dar vieno. Manau, kad šis rekordas bus pagerintas. Ar mano paties? Manau, kad tam dar reikia šiek tiek laiko. Ar kitas rekordo gerinimas gali vykti Obeliuose? Gali, bet gali ir nevykti, tik ateitis parodys, kaip ten bus.
Kalbant apie Obelius. Gavai kažkokio palaikymo ar nepritarimo iš kraštiečių?
Obeliečiai labai palaikė, gavau daug žinučių, kad pavaryčiau kiek tik įmanoma geriau. Ir pavariau – ačiū jums. Nepritarimo sulaukti man nėra baisu, nes kad ir ką darysi, tai kažkam netiks. Tai labai žmogiška ir normalu.
Jau nebe šalčio tema – ar bus šiemet žygis dviračiais, skirtas „ABELIEČIŲ tarmęs diskriminacijąs prablėmąs viešinimui“? Gal jau yra norinčiųjų dalyvauti?
Dviračių žygis yra kasmetinė tradicija, tai man yra meditacija ir kelionė su savimi. Stengiuosi šios kelionės metu neapsikrauti palydovais dėl atsakomybės, bet jei kas nori prisijungti, tai visada prašom. Būna smagu.
Gal ką norėtum daugiau pasakyti obeliečiams?
Obeliečiams linkiu siekti rekordų – kasdien, visur ir visokių. Tai suteikia stimulo gyventi, o išsikeltas tikslas duoda kuro vidiniam varikliui.
Nuotraukos: https://www.lightstrokephoto.com/