Obeliečiai Lietuvos himną giedos kartu su viso pasaulio lietuviais

Liepos 6 d. 21 val. lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Esame vienintelė tauta, kurios himnas vieną dieną per metus apskrieja visą Žemės rutulį. Idėja visiems kartu vienu metu giedoti savo šalies himną gimė 2009-aisiais.
„Tūkstantmečio odisėjai“ pakvietus pirmą kartą po visą pasaulį pabirusius lietuvius kelioms istorinėms akimirkoms į gyvą balsų grandinę sujungė „Tautiška giesmė“. Taip garsiai ir išdidžiai pranešėme, kad Lietuvos vardui – 1000 metų.
Ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma pavienių žmonių ir aktyvių bendruomenių, jau tapo mūsų laikų tradicija ir neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi pasaulyje. Tai mus visus vienijanti šventė ir gyvas įrodymas, kad ir nedidelė tauta gali daryti didelius bei reikšmingus dalykus.
Giedokime savo šalies himną vienu balsu prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus.
Filmuokite ir fotografuokite save, draugus ir bendruomenę, giedančius „Tautišką giesmę“. Pasidalinkite šia šventine akimirka su pasauliu!

,

Share Button

Obeliuose ir Juodupėje paminėtos Birželio sukilimo metinės

Rokiškėnai, pasitikdami Jonines, lydimas ilgai laukto lietaus, pasinėrė į džiaugsmo ir linksmybių sūkurį, tačiau privalome prisiminti, kad ši diena prieš 77 metus žymėjo tuometinės Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos karo pradžią bei didžiulę teroro ir žudynių bangą, kurią vykdė iš Lietuvos atsitraukdami sovietiniai okupantai su savo parankiniais. Amžininkai prisimena šiuos įvykius, tarp jų Rainių žudynes ir jų vykdytojus, Panevėžyje nukankintus gydytojus, į mirties vietą išvestus tiesiai nuo operacinio stalo. Tuometinėje Rokiškio apskrityje sovietų ir vietinių aktyvistų įvykdytos žudynės išsiskyrė brutalumu, stebina ir tai, kad budeliai ir aukos buvo artimai pažįstami. Tokioje žudymo beprasmybėje karo pražia suteikė Lietuvai viltį, kad šios tragedijos nepasikartos, ir Lietuva vėl taps nepriklausoma.
Tokius tragiškus įvykius birželio 23 dieną prisiminė Juodupės ir Obelių bendruomenė kartu su bibliotekininkais, pedagogais, visuomenininkais, muziejininkais, jaunaisiais šauliais, politiniais kaliniais, tremtiniais ir tremtinių choru „Vėtrungė“, taip parodydami visuomenei, kad istorinė atmintis gyva ir aktuali dabarties kartai.
Atminimo renginius pradėję Rokiškio senosiose kapinėse prie kankinių Antano Gudonio ir kunigo Silvestro Šveikausko kapų, automobilių kolona pajudėjome link Juodupės kapinių, kur mus pasitiko viena iš trylikos Juodupės kankinių Balio Vasiliausko dukra Palmira Čeičienė, kiekvienais metais suburianti juodupiečius, bendraminčius prisiminti kruviną 1941 m. birželio Joninių naktį Juodupėje.
Obeliuose mus pasitiko šio krašto patriotas ir visuomenininkas Aloizas Redeckas, kurio iniciatyva prie namo, kuriame gyveno laisvės kovotojų Daminauskų šeima, buvo atidengta tautodailininko Romualdo Kaminsko pagaminta atminimo lenta.
Dar vienas prasmingas istorinės atminties akcentas Obeliuose – Birželio sukilimo minėjimas prie vienintelio Lietuvoje monumento Birželio sukilėliams ir sovietinio teroro aukoms atminti. Paminklo atstatymo iniciatorius, Obelių krašto garbės pilietis Donatas Smalinskas kalbėjo apie obeliečių pastangas karo metu pastatyti šį paminklą kaip vilties simbolį, Obelių miesto bibliotekininkės Gražina Deksnienė ir Dovilė Šimėnaitė šioje vietoje pirmą kartą susirinkusiems perskaitė istorikų archyvuose rastas obeliečių sukilėlių pavardes. Obelių Šv. Onos parapijos bažnyčioje kunigas Laimonas Nedveckas už sovietinio teroro aukas aukojo Šv. Mišias. Šią dieną Obelių miestelio aikštėje Obelių seniūnijos iniciatyva padėkos raštais buvo apdovanotas Obelių krašto pilietinis jaunimas su viltimi, kad jis perims pagarbos istorijai tradicijas.
Nuoširdžiai dėkojame šios dienos minėjimo dalyviams, tremtinių choro „Vėtrungė“ nariams, tarp jų Janinoms ir Jonams, kurių pastangomis tarsi angelo sparnais – melodijomis buvo apjuostas šis atminties akcentas Rokiškio krašte.

Valius Kazlauskas

Share Button

Minėsime Birželio sukilimo metines

1941 m. birželio sukilimas yra reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis, nes pasauliui buvo įroda, kad 1940 m. vasarą Lietuva į Sovietų Sąjungą įstojo ne savo noru, o buvo inkorporuota jėga. Lietuvos gyventojai atgavo psichologinį, moralinį pasitikėjimą savo jėgomis. Jiems tapo lengviau ir sumažėjo gėdos jausmas dėl to, kad 1940 m. birželio 15 d. nepasipriešino Sovietų Sąjungos kariuomenės vykdomai okupacijai. Sukilimas suteikė stiprų impulsą tolimesnei kovai už Lietuvos laisvę tiek nacių režimo, tiek sovietinės okupacijos laikotarpiais.
Neatsitiktinai Birželio sukilimo minėjimo renginiai vyksta Obeliuose, nes obeliečiai vieninteliai sukilimo aukoms atminimą įprasmino ypač didingu paminklu.
2014 m. monumentas iniciatyvių žmonių, rėmėjų ir daugybės aukotojų dėka buvo atstatytas ir pašventintas (nuotraukos iš minėjimo renginių).

Birželio 23 d. minėjimą pradėsime 10 val. Juodupės kapinėse pagerbdami šio miestelio kankinius. Po to keliausime į Obelius, kur 12 val. bus aukojamos Mišios Obelių Šv. Onos bažnyčioje. 13 val. atidengsime atminimo lentą Birželio sukilimo dalyviams, laisvės kovotojams Daminauskams (J. Tumo-Vaižganto g. 8). 14 val. – Sukilimo dalyvių ir sovietinių okupacijos aukų pagerbimas, gėlių padėjimo ceremonija prie atstatyto paminklo, 14.30 val. – jaunųjų šaulių rikiuotė miesto aikštėje.

Kviečiame visus dalyvauti.

Share Button

Obelių miesto bibliotekoje atidaryta kraštietės darbų paroda

Kaukši staklelės, šaudo tik nytys.
Sukas siūlelis toksai plonytis.
Užu staklelių ne, tai ne fėja-
Darbšti audėja, darbšti audėja.
Gražina Pitrėnienė

Obelių miesto bibliotekoje Motinos dienos proga atidaryta tautodailininkės, kraštietės Zitos Butėnienės austų darbų paroda. Audimas – tai dar neužmiršta kūryba, būdas gyventi, gyvenimo ieškojimas ir atradimas suaudžiant ypatingais rašmenimis audinyje, neskaičiuojant bėgančių valandų. Dėkojame darbų autorei už nuostabius raštus darbuose, kuriuose atskleidžiamas spalvinis lietuvių tautos skonis, besikeičiantis raštas, siūlų derinys.
Ačiū Zitai už dovaną bibliotekos skaitytojams – austus skirtukus.
Maloniai kviečiame atsilankyti parodoje, ji veiks iki gegužės 28 d.
Obelių miesto vyresn. bibliotekininkė Gražina Deksnienė

Tautodailininkė Zita Butėnienė

Share Button

Vaižganto kūrybai skirtas renginys Obelių miesto bibliotekoje

Obelių miesto bibliotekoje vyko kūrybos skaitymų popietė „O jei nutiltų žodis…“, skirta Lietuvos bibliotekų savaitei „Kartu mes kuriame ateitį“.

Balandžio 26 d. bibliotekoje vyko jau 18 kartą Lietuvoje skelbiama nacionalinė bibliotekų savaitė. Šįsyk pakvietėme skaitytojus į popietę, skirtą rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros kritiko, visuomenės veikėjo, pedagogo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto 85-osioms mirties metinėms.
Renginį pradėjo bibliotekininkė Gražina pasveikindama visus susirinkusiuosius. Bibliotekininkė Dovilė susirinkusiems priminė, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas ryškiausių 20 a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir modernios kultūros reiškėjas, didelių meninių kūrinių kūrėjas. Jo plunksnai priklauso šie žinomi kūriniai: ,,Dėdės ir dėdienės“, ,,Rimai ir Nerimai“, ,,Pragiedruliai“, ,,Nebylys“ ir kt. Vaižgantas yra pasakęs: ,,Kai mažam vaikui į rankas tėvas įduoda pradžiamokslį, įduoda jam visą biblioteką, gana greit visos žmonijos knygynus ar bent jų raktą“. Šio rakto Vaižgantas iki pat savo gyvenimo galo nepametė.
Atsiminimais apie Vaižganto tėviškę, apie 120-ujų gimimo metinių proga sodintą liepų alėją kalbėjo Obelių krašto literatas Antanas Žilinskas, pasakojimą paįvairino jo eilės ,,Kelias gimtinėn“:
O nuo Malaišių vieškeliu ataskuba
Balta linų galva švytuodamas
Gerasis Vaižgantas su dėdėm ir dėdienėm,
Aukštaitiškai ir svietiškai dainuodamas.
Apie Vaižgantų giminę kalbėjo mišraus vokalinio ansamblio ,,Raminta“ vadovė Zita Skvarnavičienė. Ji pabrėžė, kad ši giminė išsaugojo lietuviškus papročius, dainas, šokius, pasakojimus. Vaižganto kūrybą skaitė aplinkinių bibliotekų bibliotekininkės, dabar dirbančios, ir dirbusios bibliotekose. Antanašietės Ritė Gernienė ir Gražina Pitrėnienė kartu su bajoriške Virginija Krasauskiene suvaidino vaizdelį iš kūrinio ,,Rimai ir Nerimai“. Aleksandravėlės bibliotekininkė Alma Mekšėnienė skaitė ištrauką iš kūrinio ,,Dėdės ir dėdienės“. Buvusi Obelių vaikų globos namų bibliotekininkė Virginija Kemeklienė ir Obelių gimnazijos bibliotekininkė Rasa Kurmienė – ištrauką iš ,,Pragiedrulių“. Pakriaunių bibliotekininkė Onytė Krivilevičienė skaitė kūrinį ,,Napalys darbus dirba“. Perskaičiusi apie pavasarinius žolynėlius visus apdalino pavasarinėmis pačios sukurtomis puokštelėmis.
Bibliotekoje veikė ne tik paroda, skirta Vaižgantui, bet ir fotografijų paroda ,,100 sustabdytų akimirkų“. Fotografijose užfiksuoti pastatai, regėję kelis šimtmečius. Pagautos neįtikėtinos gamtos spalvos. Vienoje iš nuotraukų puikuojasi Obelių malūnas, kurio nuotrauka buvo rodoma ir per televiziją, ją matėme ,,Gimtojo Rokiškio“ puslapyje. Apie savo hobį kalbėjo fotografijų autorė, bibliotekininkė Virginija Krasauskienė. Susirinkusius sveikino Obelių seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė.
Geras jausmas, kai pajunti, kaip skamba kalba. Šventinę nuotaiką įžiebė mišrus vokalinis ansamblis ,,Raminta“, vadovaujamas Zitos Skvarnavičienės. Skambėjo praėjusio šimtmečio muzika, pamėgtos ir laiko išbandytos melodijos, kurias kartu dainavo visi susirinkusieji. Atminimui visiems dovanoti rankų darbo knygų skirtukai, kviečiantys tapti bibliotekos skaitytojais, kurie dar joje neskaito.
Dėkojame Edgarui Petrauskui už pagalbą ir renginį rėmusiai parduotuvei ,,Aibė“.

Obelių miesto vyresn. bibliotekininkė Gražina Deksnienė

Share Button

Obelių biblioteka kviečia į renginį

Balandžio 26 d. Obelių miesto biblioteka kviečia į popietę „O jei nutiltų žodis…“, skirtoje Lietuvos bibliotekų savaitei „Kartu mes kuriame ateitį“. Pradžia 16 val.

Share Button

Muziejininkui Andriui Dručkui – 90

Gyvenimas – lyg daina, tai linksma, tai liūdna, tai džiugi, tai skausminga, ir telpa šioje dainoje viskas: basakojė vaikystė ir gimtų tėvų namų prisiminimai, jaunystės išgyvenimai ir meilė, o svarbiausia – atsidavimas gyvenimu Tėvynei. Ir išgyventi sunkumai nepanaikina idealistinio gyvenimo poetiškumo, kuomet į praeitą gyvenimo kelią vis dar žvelgiate jautria širdim.
Savo gyvenimu Jūs sukūrėte dainą, kupiną ištvermės, atkaklumo ir pasiaukojimo, o jos leitmotyvu nuolatos buvo meilė Tėvynei. Tegul ši Jūsų gyvenimo daina skamba dar ilgai ilgai…
Sveikiname Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėją ir muziejininką Andrių Dručkų garbaus 90-ojo jubiliejaus proga!

Rokiškio krašto muziejaus sveikinimas

Share Button

Uostamiestyje atidaryta kraštietės kūrybos paroda

Artėjant šventoms Velykoms Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta iš mūsų krašto kilusios dailininkės Jolantos Gegelevičiūtės tapybos darbų paroda „Sapnų geometrija“. Susirinkusieji galėjo apžiūrėti dviejose erdvėse išeksponuotų beveik 30 naujausių autorės kūrinių. Menininkė pristatė ir savo eilėraščius, sukurtus specialiai kiekvienam paveikslui. Eilės papildo tapybos darbus, o šie suteikia erdvės skrieti minčiai. Autorinė J. Gegelevičiūtės knyga „Geometrija“ nėra parodos katalogas, nors aprėpia daugumą eksponuojamų kūrinių. Tai atskiras meno kūrinys, kurį sudaro ne tik tapyba, bet ir skaitmeninės grafikos darbai. Vaizdai derinami su poezija, knyga išraiškingai apipavidalinta.
Ši paroda muziejuje veiks iki birželio 2 d., tad nedalyvavusius renginyje maloniai kviečiame užsukti.

Share Button

„Lietuvos garbės“ statulėlė įteikta mūsų kraštiečiui

Kovo 11 d. TV3 televizijos eteryje buvo teikiamos „Lietuvos garbės“ statulėlės. Jos teikiamos žmonėms, atlikusiems žygdarbį. Vienas iš jų – Obeliuose gyvenantis Gediminas Sprindys, pernai gruodį iš degančio automobilio išgelbėjęs vyresnio amžiaus žmogų. Mūsų kraštietis gavo Metų gelbėtojo apdovanojimą.
Gruodžio 14 d. Rokiškyje, automobilio bagažinėje galimai sprogus dujų balionui, tik per plauką gyvas liko 83 metų vairuotojas. Jį iš degančios mašinos išgelbėjo praeivis, nepabūgęs galingo sprogimo, rizikuodamas savo sveikata puolė padėti, išplėšė automobilio dureles ir ištraukė senjorą. Jei ne gelbėtojo narsa, antrasis sprogimas būtų nusinešęs vairuotojo gyvybę.

Parengta pagal „Gimtojo Rokiškio“ straipsnį.

Share Button

In memoriam Virgilijui Noreikai

Gražiausia pavasario diena kloja šviesų atminimo taką keliaujančiam į Amžinybę Lietuvos operos legendai, pedagogui, profesoriui, visuomenės ir kultūros veikėjui Virgilijui Noreikai. Sunku sudėlioti žodžius, suvokti netekus brangaus maestro, tarsi visada keliavusio kartu su mumis ir tapusio didžia Lietuvos vertybe. Ši asmenybė sujungia XX a. garsiausių Lietuvos muzikų epochą, tarp kurių buvo ir maestro Kipras Petrauskas, buvęs Virgilijaus Noreikos mokytojas.

Prisimename 2015 metų spalio 17 dieną, kai Obeliuose minėjome Kipro Petrausko 130-ąsias gimimo metines. Obeliečiai iškilmingai ir nuoširdžiai savo erdvėse sukūrė gražų ir prasmingą renginį. Obelių krašto garbės piliečio Donato Smalinsko rūpesčiu galėjome išgirsti istorikų, muziejininkų, bibliotekininkų, mokytojų, teatralų žodžius, melodijų garsus ir kartu patirti tą bendrumo jausmą. Kipras Petrauskas artimas Obeliams, nes talentingas jaunuolis jaunystėje giedojo Obelių Šv. Onos bažnyčios chore, vėliau plačiai išgarsino lietuvių dainavimo meną. Lietuvos konservatorija, kurioje darbavosi Kipras Petrauskas, išugdė nemažai iškilių asmenybių, tarp kurių ir Virgilijus Noreika.
Virgilijaus Noreikos koncertas Obelių Šv. Onos bažnyčioje tapo svarbiausiu paminėjimo akcentu. Bažnyčios erdvėse daugybė susirinkusiųjų susikaupę klausėsi nuostabaus koncerto. Pažįstamas talentingo solisto balsas ir maestro didžiulės valios pastangos leido mums gėrėtis reginiu.
Štai kantrusis maestro tarsi netyčia atsiremia į greta pastatytą kėdę, štai jis šluosto prakaituotą kaktą, tarsi išlygindamas plaukų sruogą, štai jis kantriai ištveria dar jam vieną pasiųstą išbandymą – vėsų saulėto rudens skersvėjį. Ir kaip įprasta – pagarbos ženklas gausiai susirinkusiems maestro gerbėjams aidint plojimams išgirstame dar keletą kūrinių.
Negaliu atsistebėti begaline šios asmenybės kantrybe ir pastangomis, suvokiant kiek reikia vidinės stiprybės tai atlikti. Norėjosi paklausti ar nenuvargina tokios ilgos kelionės, kaip ir ši į Obelius ir atgal į Vilnių kur dabar, kaip jau žinome, visada laukė jaukus ir mielas namų židinys.
Mes išsskirstome išsinešdami kiekvienas po dalelytę asmeninio sąmonės slėpinio, greitai paskandindami šį šviesų prisiminimą savo rutinos kasdienybėje. Atėjus šios asmenybės paskutinės kelionės akimirkai, staiga suvokiame, kad amžinai išlydime ne tik garsujį muzikos genijų, bet gyvosios istorijos ryšį, ilgą laiką buvusį vienintele grandimi, jungusia dabarties kartą su XX amžiaus pradžios garsių muzikų, legendų karta, tokiais kaip Kipras Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša ar Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurie aukso raidėmis įrašyti į Lietuvos istoriją.
Gyvoji grandis nutrūko palikdama viltį, kad maestro mokiniai pratęs šį atminimo kelią su tokių pat pastangų ir talentų visuma kaip ir jų garbingiausias mokytojas…

Laisvės kovų istorijos muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas

Virgilijaus Noreikos koncertas Obelių Šv. Onos bažnyčioje 2015 m. spalio 17 d.

Share Button