Obelių miesto bibliotekoje atidaryta kraštietės darbų paroda

Kaukši staklelės, šaudo tik nytys.
Sukas siūlelis toksai plonytis.
Užu staklelių ne, tai ne fėja-
Darbšti audėja, darbšti audėja.
Gražina Pitrėnienė

Obelių miesto bibliotekoje Motinos dienos proga atidaryta tautodailininkės, kraštietės Zitos Butėnienės austų darbų paroda. Audimas – tai dar neužmiršta kūryba, būdas gyventi, gyvenimo ieškojimas ir atradimas suaudžiant ypatingais rašmenimis audinyje, neskaičiuojant bėgančių valandų. Dėkojame darbų autorei už nuostabius raštus darbuose, kuriuose atskleidžiamas spalvinis lietuvių tautos skonis, besikeičiantis raštas, siūlų derinys.
Ačiū Zitai už dovaną bibliotekos skaitytojams – austus skirtukus.
Maloniai kviečiame atsilankyti parodoje, ji veiks iki gegužės 28 d.
Obelių miesto vyresn. bibliotekininkė Gražina Deksnienė

Tautodailininkė Zita Butėnienė

Share Button

Vaižganto kūrybai skirtas renginys Obelių miesto bibliotekoje

Obelių miesto bibliotekoje vyko kūrybos skaitymų popietė „O jei nutiltų žodis…“, skirta Lietuvos bibliotekų savaitei „Kartu mes kuriame ateitį“.

Balandžio 26 d. bibliotekoje vyko jau 18 kartą Lietuvoje skelbiama nacionalinė bibliotekų savaitė. Šįsyk pakvietėme skaitytojus į popietę, skirtą rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros kritiko, visuomenės veikėjo, pedagogo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto 85-osioms mirties metinėms.
Renginį pradėjo bibliotekininkė Gražina pasveikindama visus susirinkusiuosius. Bibliotekininkė Dovilė susirinkusiems priminė, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra vienas ryškiausių 20 a. pirmos pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir modernios kultūros reiškėjas, didelių meninių kūrinių kūrėjas. Jo plunksnai priklauso šie žinomi kūriniai: ,,Dėdės ir dėdienės“, ,,Rimai ir Nerimai“, ,,Pragiedruliai“, ,,Nebylys“ ir kt. Vaižgantas yra pasakęs: ,,Kai mažam vaikui į rankas tėvas įduoda pradžiamokslį, įduoda jam visą biblioteką, gana greit visos žmonijos knygynus ar bent jų raktą“. Šio rakto Vaižgantas iki pat savo gyvenimo galo nepametė.
Atsiminimais apie Vaižganto tėviškę, apie 120-ujų gimimo metinių proga sodintą liepų alėją kalbėjo Obelių krašto literatas Antanas Žilinskas, pasakojimą paįvairino jo eilės ,,Kelias gimtinėn“:
O nuo Malaišių vieškeliu ataskuba
Balta linų galva švytuodamas
Gerasis Vaižgantas su dėdėm ir dėdienėm,
Aukštaitiškai ir svietiškai dainuodamas.
Apie Vaižgantų giminę kalbėjo mišraus vokalinio ansamblio ,,Raminta“ vadovė Zita Skvarnavičienė. Ji pabrėžė, kad ši giminė išsaugojo lietuviškus papročius, dainas, šokius, pasakojimus. Vaižganto kūrybą skaitė aplinkinių bibliotekų bibliotekininkės, dabar dirbančios, ir dirbusios bibliotekose. Antanašietės Ritė Gernienė ir Gražina Pitrėnienė kartu su bajoriške Virginija Krasauskiene suvaidino vaizdelį iš kūrinio ,,Rimai ir Nerimai“. Aleksandravėlės bibliotekininkė Alma Mekšėnienė skaitė ištrauką iš kūrinio ,,Dėdės ir dėdienės“. Buvusi Obelių vaikų globos namų bibliotekininkė Virginija Kemeklienė ir Obelių gimnazijos bibliotekininkė Rasa Kurmienė – ištrauką iš ,,Pragiedrulių“. Pakriaunių bibliotekininkė Onytė Krivilevičienė skaitė kūrinį ,,Napalys darbus dirba“. Perskaičiusi apie pavasarinius žolynėlius visus apdalino pavasarinėmis pačios sukurtomis puokštelėmis.
Bibliotekoje veikė ne tik paroda, skirta Vaižgantui, bet ir fotografijų paroda ,,100 sustabdytų akimirkų“. Fotografijose užfiksuoti pastatai, regėję kelis šimtmečius. Pagautos neįtikėtinos gamtos spalvos. Vienoje iš nuotraukų puikuojasi Obelių malūnas, kurio nuotrauka buvo rodoma ir per televiziją, ją matėme ,,Gimtojo Rokiškio“ puslapyje. Apie savo hobį kalbėjo fotografijų autorė, bibliotekininkė Virginija Krasauskienė. Susirinkusius sveikino Obelių seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė.
Geras jausmas, kai pajunti, kaip skamba kalba. Šventinę nuotaiką įžiebė mišrus vokalinis ansamblis ,,Raminta“, vadovaujamas Zitos Skvarnavičienės. Skambėjo praėjusio šimtmečio muzika, pamėgtos ir laiko išbandytos melodijos, kurias kartu dainavo visi susirinkusieji. Atminimui visiems dovanoti rankų darbo knygų skirtukai, kviečiantys tapti bibliotekos skaitytojais, kurie dar joje neskaito.
Dėkojame Edgarui Petrauskui už pagalbą ir renginį rėmusiai parduotuvei ,,Aibė“.

Obelių miesto vyresn. bibliotekininkė Gražina Deksnienė

Share Button

Obelių biblioteka kviečia į renginį

Balandžio 26 d. Obelių miesto biblioteka kviečia į popietę „O jei nutiltų žodis…“, skirtoje Lietuvos bibliotekų savaitei „Kartu mes kuriame ateitį“. Pradžia 16 val.

Share Button

Muziejininkui Andriui Dručkui – 90

Gyvenimas – lyg daina, tai linksma, tai liūdna, tai džiugi, tai skausminga, ir telpa šioje dainoje viskas: basakojė vaikystė ir gimtų tėvų namų prisiminimai, jaunystės išgyvenimai ir meilė, o svarbiausia – atsidavimas gyvenimu Tėvynei. Ir išgyventi sunkumai nepanaikina idealistinio gyvenimo poetiškumo, kuomet į praeitą gyvenimo kelią vis dar žvelgiate jautria širdim.
Savo gyvenimu Jūs sukūrėte dainą, kupiną ištvermės, atkaklumo ir pasiaukojimo, o jos leitmotyvu nuolatos buvo meilė Tėvynei. Tegul ši Jūsų gyvenimo daina skamba dar ilgai ilgai…
Sveikiname Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėją ir muziejininką Andrių Dručkų garbaus 90-ojo jubiliejaus proga!

Rokiškio krašto muziejaus sveikinimas

Share Button

Uostamiestyje atidaryta kraštietės kūrybos paroda

Artėjant šventoms Velykoms Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta iš mūsų krašto kilusios dailininkės Jolantos Gegelevičiūtės tapybos darbų paroda „Sapnų geometrija“. Susirinkusieji galėjo apžiūrėti dviejose erdvėse išeksponuotų beveik 30 naujausių autorės kūrinių. Menininkė pristatė ir savo eilėraščius, sukurtus specialiai kiekvienam paveikslui. Eilės papildo tapybos darbus, o šie suteikia erdvės skrieti minčiai. Autorinė J. Gegelevičiūtės knyga „Geometrija“ nėra parodos katalogas, nors aprėpia daugumą eksponuojamų kūrinių. Tai atskiras meno kūrinys, kurį sudaro ne tik tapyba, bet ir skaitmeninės grafikos darbai. Vaizdai derinami su poezija, knyga išraiškingai apipavidalinta.
Ši paroda muziejuje veiks iki birželio 2 d., tad nedalyvavusius renginyje maloniai kviečiame užsukti.

Share Button

„Lietuvos garbės“ statulėlė įteikta mūsų kraštiečiui

Kovo 11 d. TV3 televizijos eteryje buvo teikiamos „Lietuvos garbės“ statulėlės. Jos teikiamos žmonėms, atlikusiems žygdarbį. Vienas iš jų – Obeliuose gyvenantis Gediminas Sprindys, pernai gruodį iš degančio automobilio išgelbėjęs vyresnio amžiaus žmogų. Mūsų kraštietis gavo Metų gelbėtojo apdovanojimą.
Gruodžio 14 d. Rokiškyje, automobilio bagažinėje galimai sprogus dujų balionui, tik per plauką gyvas liko 83 metų vairuotojas. Jį iš degančios mašinos išgelbėjo praeivis, nepabūgęs galingo sprogimo, rizikuodamas savo sveikata puolė padėti, išplėšė automobilio dureles ir ištraukė senjorą. Jei ne gelbėtojo narsa, antrasis sprogimas būtų nusinešęs vairuotojo gyvybę.

Parengta pagal „Gimtojo Rokiškio“ straipsnį.

Share Button

In memoriam Virgilijui Noreikai

Gražiausia pavasario diena kloja šviesų atminimo taką keliaujančiam į Amžinybę Lietuvos operos legendai, pedagogui, profesoriui, visuomenės ir kultūros veikėjui Virgilijui Noreikai. Sunku sudėlioti žodžius, suvokti netekus brangaus maestro, tarsi visada keliavusio kartu su mumis ir tapusio didžia Lietuvos vertybe. Ši asmenybė sujungia XX a. garsiausių Lietuvos muzikų epochą, tarp kurių buvo ir maestro Kipras Petrauskas, buvęs Virgilijaus Noreikos mokytojas.

Prisimename 2015 metų spalio 17 dieną, kai Obeliuose minėjome Kipro Petrausko 130-ąsias gimimo metines. Obeliečiai iškilmingai ir nuoširdžiai savo erdvėse sukūrė gražų ir prasmingą renginį. Obelių krašto garbės piliečio Donato Smalinsko rūpesčiu galėjome išgirsti istorikų, muziejininkų, bibliotekininkų, mokytojų, teatralų žodžius, melodijų garsus ir kartu patirti tą bendrumo jausmą. Kipras Petrauskas artimas Obeliams, nes talentingas jaunuolis jaunystėje giedojo Obelių Šv. Onos bažnyčios chore, vėliau plačiai išgarsino lietuvių dainavimo meną. Lietuvos konservatorija, kurioje darbavosi Kipras Petrauskas, išugdė nemažai iškilių asmenybių, tarp kurių ir Virgilijus Noreika.
Virgilijaus Noreikos koncertas Obelių Šv. Onos bažnyčioje tapo svarbiausiu paminėjimo akcentu. Bažnyčios erdvėse daugybė susirinkusiųjų susikaupę klausėsi nuostabaus koncerto. Pažįstamas talentingo solisto balsas ir maestro didžiulės valios pastangos leido mums gėrėtis reginiu.
Štai kantrusis maestro tarsi netyčia atsiremia į greta pastatytą kėdę, štai jis šluosto prakaituotą kaktą, tarsi išlygindamas plaukų sruogą, štai jis kantriai ištveria dar jam vieną pasiųstą išbandymą – vėsų saulėto rudens skersvėjį. Ir kaip įprasta – pagarbos ženklas gausiai susirinkusiems maestro gerbėjams aidint plojimams išgirstame dar keletą kūrinių.
Negaliu atsistebėti begaline šios asmenybės kantrybe ir pastangomis, suvokiant kiek reikia vidinės stiprybės tai atlikti. Norėjosi paklausti ar nenuvargina tokios ilgos kelionės, kaip ir ši į Obelius ir atgal į Vilnių kur dabar, kaip jau žinome, visada laukė jaukus ir mielas namų židinys.
Mes išsskirstome išsinešdami kiekvienas po dalelytę asmeninio sąmonės slėpinio, greitai paskandindami šį šviesų prisiminimą savo rutinos kasdienybėje. Atėjus šios asmenybės paskutinės kelionės akimirkai, staiga suvokiame, kad amžinai išlydime ne tik garsujį muzikos genijų, bet gyvosios istorijos ryšį, ilgą laiką buvusį vienintele grandimi, jungusia dabarties kartą su XX amžiaus pradžios garsių muzikų, legendų karta, tokiais kaip Kipras Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša ar Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurie aukso raidėmis įrašyti į Lietuvos istoriją.
Gyvoji grandis nutrūko palikdama viltį, kad maestro mokiniai pratęs šį atminimo kelią su tokių pat pastangų ir talentų visuma kaip ir jų garbingiausias mokytojas…

Laisvės kovų istorijos muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas

Virgilijaus Noreikos koncertas Obelių Šv. Onos bažnyčioje 2015 m. spalio 17 d.

Share Button

Obeliai švenčia valstybės gimtadienį

Lietuva yra mūsų tėvynė, čia mes gimėme ir augame. Vasario 16-oji yra pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia, ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje (1253–1795 metai) puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.
Vasarį švenčiame modernios Lietuvos gimimą. Ši data sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Valstybės atkūrimo šimtmečio akivaizdoje praeitis suvokiama kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai.
Obeliečių darbai, šventės ir mintys yra sudėtinė visos Lietuvos valstybės gimtadienio dalis. Tad švęskime visi kartu.

Obelių seniūnija kviečia į bendrystės renginius

Laisvės kovų istorijos muziejus sveikina ir kviečia vykti į vėliavos palydėtuves

Šventiniai ir nuotaikingi Obelių miesto bibliotekos akcentai

Share Button

Popietė „100 posmų“ su Obelių krašto literatais

Renginyje, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, dalyvavo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir „Vaivorykštės“ klubo narė Gražina Pitrėnienė, literatų klubo „Vaivorykštė“ nariai Genė Janušienė, Antanas Žilinskas, Albinas Sakapilvis, tautodailininkė, literatė Valentina Baltuškienė, Obelių bibliotekos vyr. bibliotekininkė Dovilė Šimėnaitė, Antanašės kaimo bendruomenės pirmininkė, vyr.bibliotekininkė Ritė Gernienė, Pakriaunių kaimo vyr. bibliotekininkė Onytė Krivilevičienė. Jau antrą kartą Obelių savarankiško gyvenimo namuose koncertuojančių Juodupės kaimo kapelos „Jadupėla“ atlikėjų ir vadovės Astos Jakuntavičienės dainos sujaudino dalyvių širdis.
Žinomų autorių eiles, sukurtas Lietuvai, skaitė ir OSGN gyventojai J.Gruzdienė, R.Silickas ir Ž.Puljanauskienė. Visiems skaitovams OSGN vyr. soc. darbuotoja Jolanta Paukštienė atminimui įteikė tautines apyrankes ir šių namų auksarankės I.Stonkuvienės nertas servetėles. Albinas Sakapilvis šių namų bibliotekai padovanojo 8 savo sukurtų eilėraščių knygas – „Gyvenimo druska“, „Stalino karvės pienas“, „Suoliukas tarp beržų“ ir kt. Genė Janušienė padovanojo vakaro pasakojimų mažiesiems knygą „Debesų pataluos“.
Popietės dalyviai į renginį atvyko ne tik paminėti artėjančio Lietuvos šimtmečio, bet ir nešini įvairiausių gėrybių šių namų mažiesiems gyventojams.

Share Button

Sakralinė tautodailininkės paroda

Ši sakralinė grafikos darbų paroda yra dovana Obelių bendruomenei atkurtos Lietuvos šimtmečio proga. Taip pristatydama savo kūrybą Laisvės kovų istorijos muziejuje kalbėjo tautodailininkė nuo 1975 m., Galaunės premijos laureatė, respublikinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ nugalėtoja Onutė Pusvaškytė. Parodoje bus eksponuojami tautodailininkės sukurti grafikos darbai krikščioniška tema. Jėzus Nazarietis, Marija Sopulingoji, Pieta, Šventas Kazimieras ir kiti sakraliniai šventųjų paveikslai tarsi atspindi Lietuvos istoriją, susietą kančių ir prisikėlimo kelio.
Menininkės kūriniai lyg nužengę iš tolimos praeities. Jie lyg senieji šventųjų paveikslai garbingiausioje vietoje kabėdavę mūsų senolių trobose. Juos prie savo širdies glaudė ieškodami tvirtybės ir paguodos mūsų protėviai, seneliai, tėvai. Šiandien juos matome talentingos grafikės kūryboje. Onutės Pusvaškytės sukurti didžiuliai paveikslai reikalauja didžiulės kantrybės ir pastangų. Darbuose matomas kruopštumas ir smulkmeniškumas. Grafikės namuose nėra nei preso nei specialios įrangos. Presą jai atstoja brūžinimas paprasčiausiu šaukštu. Tai nepaprastai sunkus ir daug darbo reikalaujantis procesas.
„Niekada nesigailiu pasirinkdama šią meno sritį“, – taip apie grafikos darbų parodą kalbėjo muziejininkams talentinga menininkė, sukūrusi daug šimtą paveikslų.
Vasario 16 dieną ši paroda Obelių Šv. Onos parapijos bažnyčioje bus dar vienas prasmingas atkurtos valstybės šimtmečio paminėjimo akcentas.

Kviečiame dalyvauti.

Nuotraukoje Obelių Šventos Onos parapijos klebonas Laimonas Nedveckas ir kunigas jėzuitas Ladislovas Baliūnas kartu su Onute Pusvaškyte Laisvės kovų muziejuje.

Share Button