Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė: „Kada man linksma, karpau, o kai liūdna, rašau poeziją“

Per 2019 metų Obelių miesto gimtadienį, kuris vyko pirmąjį rugsėjo savaitgalį, netrūko įvairios veiklos ir užsiėmimų, kur ką nuveikti galėjo rasti kiekvienas. Tačiau nemažas būrys tautodailės, rankdarbių ir meno gerbėjų rugsėjo 7-ąją sugužėjo į miestelio biblioteką, kur įvyko susitikimas su kraštiete, tautodailininke, karpinių meistre ir knygų autore Odeta Tumėnaite-Bražėniene.

Susitikimo metu menininkė susirinkusiuosius supažindino su savo kūryba, pademonstravo įspūdingus karpinius iš popieriaus, lino bei medžio raižinius, pristatė kalendorius su iliustracijomis iš jos karpinių bei poezijos knygą „Angelo šešėlyje“. Kilusi iš Rokiškio rajone esančio Keležerių kaimo, O. Tumėnaitė-Bražėnienė dabar gyvena Utenoje, tačiau pabaigusi Keležerių pradinę mokyklą, o vėliau – Obelių vidurinę mokyklą, išliko artima gimtajam kraštui, kur dažnai jos darbų galima išvysti organizuojamose tautodailės parodose. Kaip minėjo pati menininkė, jos raižinių darbuose visada atsispindi religinė ir tradicinė lietuviškos tautodailės tematika ir kitokio savo braižo ji jau neįsivaizduoja. Čia nėra modernaus meno detalių ir labiausiai koncentruojamasi į tradicijas, kurios lietuviškame mene vyrauja jau daugybę metų, tačiau vienas įdomesnių jos kūrybos bruožų yra tas, kad moteris sau visada išsikelia iššūkius ir siekia, kad darbuose neatsirastų monotonija. Galbūt todėl 2009 m. įgyvendino išsikeltą tikslą, sukurti vieną didžiausių karpinių Lietuvoje „Mano Lietuva“, kurio ilgis siekia net 22 m. Menininkė juokavo, kad galbūt ateityje, kai jau pritrūks idėjų, mėgins padaryti mažiausią įmanomą karpinį, kad galėtų save motyvuoti darbui.

Tautodailininkė atskleidė, kad dažniausiai jos atliktus darbus įsigyja užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie ilgisi kažko lietuviško, o jos raižiniai yra būtent tai, kas bent jau dalinai užpildo esamą tuštumą. Juose dažniausiai vaizduojami tradicijai lietuviški simboliai, gamta, įvairūs raštai ir kt., todėl nieko keista, kad esantiems toli nuo gimtinės, tai labai artima kūryba. Svarbu paminėti kad O. Tumėnaitė-Bražėnienė žinoma ne tik Lietuvoje, tačiau nemažai keliauja ir po užsienį, dalyvauja mugėse bei organizuoja kūrybines dirbtuves, kuriose kitus moko karpinių bei raižymo meno. Menininkė pasakojo, kad karpiniai ir raižiniai ją traukia tada, kuomet ji džiaugiasi gyvenimu, kada yra laiminga. Tačiau visiškai kitaip ją paveikia niūri ir liūdna nuotaika, kada popieriaus žirkles ar raižinių peiliukus pakeičia rašymo priemonė, su kuria menininkė užrašo širdį spaudžiančius eilėraščius ir išlaisvina savo emocijas.

Susitikimo su menininke pabaigoje, prasidėjus sveikinimams ir padėkoms, pasirodė ir kelios buvusios menininkės bendraklasės, kurios pasidalino keliais paauglystės prisiminimais iš Obelių vidurinės mokyklos laikų, pasidžiaugė menininkės pasiekimais ir laimėjimais. Vėliau jaukus susitikimas su kraštiečiais buvo perkeltas prie kavos puodelio, kur su menininke buvo galima pabendrauti artimiau. Šiuo metu Obelių miesto bibliotekoje vyksta tautodailininkės karpinių paroda. Kviečiame apsilankyti.

Vilma Kulytė

Share Button

Rokiškio meras kurį laiką dirbs Obeliuose

Rokiškio rajono savivaldybė šiandien savo feisbuko paskyroje pranešė:

Nuo šiandien obeliečiai savo miestelyje Rokiškio rajono merą Ramūną Godeliauską matys dažniau ‼️👇

Rajono vadovas savo darbo vietą laikinai perkelia į Obelių seniūniją.

Gyventojai jau kurį laiką yra likę be seniūno, todėl susikaupė ne viena neišspręsta problema. Tą matydamas, meras nusprendė, jog efektyvesnis būdas bandyti padėtį pakeisti, rasti kompromisą ir betarpiškai pabendrauti su seniūnijos gyventojais, bus tiesiogiai dirbant Obeliuose.

Paklaustas, kodėl kilo tokia idėja, meras obeliai.eu redakcijai teigė, kad „ji gimė po susitikimo su Obelių gyventojais. Man atrodo, kad Obeliai jau ne vienerius metus turėjo kur kas mažiau dėmesio iš centrinės valdžios nei kitos seniūnijos, susikaupė tikrai nemažai problemų. Be to, jau ilgas laiko tarpas, kai seniūnija dirba be seniūno, pavaduotojai vienai fiziškai sunku.“

Užsiminus, kad kaip tik po 3 savaičių bus „Obelinė“, meras patvirtino, kad nori ir miestelį paruošti šventei.

Obeliuose meras žada pabūti 2-3 savaites. Per tą laiką bus bandoma aptvarkyti Obelius, daugiau pabendrauti su obeliečiais. Todėl nepraleiskite progos išsakyti savo norus ir pastabas, kol nereikia važiuoti į Rokiškį.

Share Button

Sutvarkyta ežero pakrantė

Laisvės kovų istorijos muziejaus erdvėse tęsiasi poilsinės-kultūrinės erdvės įrengimo darbai. Sutvarkyta ežero pakrantė atvėrė vyresniesiems iš seno pažįstamą vaizdą. Ją įrengė kraštietis, buvęs tuometinės Obelių vidurinės mokyklos auklėtinis Jonas Smalinskas.
Verslininko iniciatyva įrengta poilsio vieta taps traukos centru obeliečiams. Bendruomenė dėkoja Jonui Smalinskui už supratimą ir pilietiškumą.

Nuotraukose tvarkoma Obelių ežero pakrantė šalia Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose.

Share Button

Paremkime akciją „Rokiškio krašto vėliavos Baltijos kelyje“

1989 m. rugpjūčio 23-ąją Baltijos kelio akcijos metu rokiškėnų stovėjimo vietos įamžinimas – pilietinės akcijos pavyzdys. Taip teigia akcijos koordinatorius, sąjūdietis Leonas Jankauskas. Jis prisimena, kad tą dieną šalia automagistralės Vilnius–Panevėžys 115 kilometre buvo pastatytas medinis paminklinis kryžius, kurį be atlygio sukūrė Jurijus Prokopovas. Medinis kryžius du dešimtmečius žymėjo rokiškėnų stovėjimo vietą Baltijos kelyje.

Prisiminkime, teigia Leonas Jankauskas, kaip rengdamiesi paminėti Baltijos kelio dvidešimtmetį mūsų krašto pilietinė bendruomenė nešė akmenis į Rokiškio krašto muziejų būsimo paminklo statybai. Talkų ir savanorystės būdu buvo statomas naujas paminklinis Baltijos kelio akcijos atminimo žymuo, kuriam šviesaus atminimo kalvis Rolandas Kriaučiūnas pagamino geležinio kryžiaus viršūnę. Jis iškilmingai atidengtas 2014 m. Senąjį medinį kryžių restauravo Jurijus Prokopovas. Jis su bendraminčiais pastatė kryžių prie Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose.

Šiais metais Baltijos kelio akcijos trisdešimtmečio paminėjimą organizuoja ir jaunimas. Viena iš bendrų idėjų – paminklinėje vietoje pastatyti vėliavų stiebus, kad „Baltijos kelyje“ visada plevėsuotų Lietuvos trispalvė ir Rokiškio krašto vėliavos. Taip kviečiame pažymėti miestų vėliavomis vietas, kuriose 1989 m. rugpjūčio 23 dieną Baltijos kelio akcijos metu stovėjo tada dar sovietų okupuotų Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai.

Kreipiamės į Rokiškio krašto bendruomenę ir kviečiame prisidėti prie šios idėjos ir vėliavų stiebus pastatyti iš Jūsų paaukotų lėšų.

Lėšų gavėjas: Rokiškio krašto muziejus
Sąskaita: LT 59 7300 0101 5932 4016 („Swedbank“)
Mokėjimo paskirtis: vėliavos Baltijos kelyje

Negalintys atlikti banko mokėjimo, gali kreiptis į šios idėjos bendramintį istoriką Algį Kazulėną. Lėšų tikslinį panaudojimą koordinuos iniciatyvinės grupės revizijos komisija. Aukotojų sąrašą paskelbsime.

Paremkite tęstinę pilietiškumo idėją – Laisvės kelyje matyti Lietuvos trispalvę ir Rokiškio krašto vėliavas.

Iniciatyvinė grupė „Rokiškio krašto vėliavos Baltijos kelyje“
Telefonai pasiteirauti:
Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose vedėjas Valius Kazlauskas 8 686 13741,
istorikas Algis Kazulėnas 8 614 162.

Share Button

„Varge ir džiaugsme“

Obelietis režisierius Nerijus Širvys vėl pristato savo kūrinį.

„Su nuostabia komanda pasižaidėm ir sukūrėm smagų trumpametražį filmą. Šis darbas apie tai, ar gali vienos nakties nuotykis pakenkti stabiliems santykiams. Keistas klausimas, bet mes į tai pasižiūrėjome komiškai.“

Keletas nuotraukų iš filmavimo proceso.

Share Button

Padarykime Obelius patrauklius ir kultūringus. Tik kitaip.

Šiais metais Rokiškis yra Lietuvos kultūros sostinė. Įvairūs renginiai vyksta ne tik pačiame Rokiškyje, bet ir rajone. Netgi sklando gandai, kad Rokiškis bandys ir toliau taip traukti žmones – skleisdamas žinią, kad yra kultūros miestas. Visa tai yra gražu ir gerai. Bet man, kaip jaunesnės kartos atstovui, kliūna tai, kad šiame kontekste kultūra vadinama tik ta aukštoji: istorija, muziejai, klasikinė muzika, dailė… Tačiau popkultūra tarsi net ne kultūra.

Noriu patikslinti, kas ta popkultūra. Tai nėra „pupyčių“ ar „patrulių“ koncertai. Nors ir tai priklauso. Popkultūra yra gerokai daugiau: filmai, komiksai, animacija, stalo ir kompiuteriniai žaidimai. Skirtumas tas, kad mėgautis šia kultūra nereikia turėti specialaus išsilavinimo ar itin išlavinto skonio.

Kodėl Obeliai negalėtų tapti tokiu miestu, kur komiksų, žaidimų, anime fanas beveik kiekviename kampe atrastų kažką pažįstamo?

Paprasčiausia įamžinti popkultūrą – grafičiai ant namų. Žinoma, ant savo namo ne kiekvienas leistų piešti Supermeno portretą, bet gal bent jau su seniūnija pavyktų susitarti dėl jai priklausančių pastatų. O jau tada galima leisti jaunimui pasireikšti. Būtų smagu mokykloje kiekviename aukšte turėti freską su įamžintais veikėjais. Pavyzdžiui, pirmame aukšte – anime, antrame – superherojai, trečiame – „Žvaigždžių karų“ bei „Žvaigždžių kelio“ veikėjai.

Skulptūros – taip pat akivaizdus būdas, tačiau tam reikia daugiau išlaidų. Bet kokia Darto Veiderio ar Betmeno skulptūra mieste atrodytų solidžiai.

Nereikėtų pamiršti minėti svarbių datų. Gegužės 4-oji (Žvaigždžių karų diena) arba Betmeno diena. „Cosplay“ (persirengėlių) renginiai turėtų būti reguliarūs.

Kiek įdomesnis mano siūlymas, kuris kažin, ar įgyvendinamas – suteikti Obelių gimnazijai žymaus personažo vardą. Pavyzdžiui, Klarko Kento (jis yra Supermenas, užaugęs mažame miestelyje). Tik nežinau, kaip čia būtų su autorinėmis teisėmis.

Pasiūlymų gali būti daugybė: renginiai, žemėlapiai, kur svečiai galėtų ieškoti paslėptų nuorodų į savo mėgiamus personažus. Šalia to dar prisidėtų ir senieji Obelių lankytini objektai. Būtų visai patrauklus turizmui miestelis. Visa tai įmanoma, tačiau reikia nepabijoti ir daryti.

Ar atsirastų Obeliuose žmonių, kurie tai pradėtų?

Vytautas Butėnas

Share Button

Lietuvos šalčio rekordininkas – obelietis

Balandžio 12 dieną Kaune buvo pasiektas Lietuvos buvimo lede rekordas. Ir kas gi jį pasiekė? Daugeliui pažįstamas žmogus, obelietis Modestas Stumbrys. Jis prisistato taip: Minusasas Pornoūsai Nesveikuolis (sakė, tai labai svarbu). Jo filosofija tokia, kad nieko nenori turėti bendro su sveikuoliais, nes gyvena labai įvairių gyvenimo būdą. Obeliai.eu redakcija trumpai pakalbino rekordininką.

Tai kaip jautiesi? Jau atšilai?

Jaučiuosi labai gerai. Pasiekti Lietuvos rekordą yra nelengva, o kai tai padarai, tai turi susikurti naują tikslą. Galvoje dabar verda įvairūs dalykai. Normaliai atšilinėti po rekordo pradėjau maždaug po pusvalandžio, kai išlindau iš ledo glėbio. Maždaug po tiek laiko kūną virpinti pradėjo giluminis kaulų ir raumenų įšalas.

Ar rekordas užfiksuotas? Atsimenu, kad prieš kažkiek metų „DiArchy“ irgi ilgai lede išbuvo. Ne tai buvo panašiai?

Rekordas užfiksuotas oficialiai, stebint Lietuvos rekordų knygos fiksuotojui – 30 minučių 4,10 sekundės. „DiArchy“ yra iliuzionistai, todėl jie žaidžia mūsų vaizduote, o ne tikrais išbandymais. Jie stovėjo lediniame kambaryje, nesiliesdami prie jo sienų, buvo naudojami ir kiti triukai, kurių, kaip visi žino, magai ir iliuzionistai neišduoda. Aš buvau ne tik ledinėje talpoje, bet ir buvau apipiltas grynu nesintetiniu ledu, kurio temperatūra nuolat buvo fiksuojama (minus 5,0 laipsniai pagal Celsijų) nuo pėdų iki kaklo – toks buvo rekordo fiksuotojų reikalavimas.

Kiek metų prireikė, kad galėtum tiek laiko šaltyje išstovėt?

Kiek ten tiksliai metų reikėjo, tai negaliu pasakyti, nes niekad to ištverti tiek ilgai nebandžiau, gal būtų pavykę ir anksčiau. Šilto vandens nenaudoju, išskyrus indų plovimą, aštunti metai. Grūdinuosi po šaltu dušu vonioje su ledukais, maudausi žiemą be pirties, vedžioju šunį žiemą be marškinėlių, bėgioju visus metus tik su šortais, tai tapo mano gyvenimo dalimi.

Kokios mintys sukosi galvoje stovint lede?

Mintys lede užšąla. Jei rimtai, tai reikia jas sustabdyti, nes vidinė koncentracija čia žaidžia tiek pat, kaip ir fizinė ištvermė. Lede labai greitai supranti, koks yra reliatyvus laikas. Jis tiesiog užtraukia rankinį stabdį. Vis ramini kūną, kad viskas gerai, nes jauti, kas su tavimi vyksta, stengiesi stabilizuoti kvėpavimą ir nesiblaškyti.

Gal bandysi pagerinti šį rekordą? Gal šįkart Obeliuose?

Rekordas yra toks dalykas, kad pasiekęs vieną, iškart nori dar vieno. Manau, kad šis rekordas bus pagerintas. Ar mano paties? Manau, kad tam dar reikia šiek tiek laiko. Ar kitas rekordo gerinimas gali vykti Obeliuose? Gali, bet gali ir nevykti, tik ateitis parodys, kaip ten bus.

Kalbant apie Obelius. Gavai kažkokio palaikymo ar nepritarimo iš kraštiečių?

Obeliečiai labai palaikė, gavau daug žinučių, kad pavaryčiau kiek tik įmanoma geriau. Ir pavariau – ačiū jums. Nepritarimo sulaukti man nėra baisu, nes kad ir ką darysi, tai kažkam netiks. Tai labai žmogiška ir normalu.

Jau nebe šalčio tema – ar bus šiemet žygis dviračiais, skirtas „ABELIEČIŲ tarmęs diskriminacijąs prablėmąs viešinimui“? Gal jau yra norinčiųjų dalyvauti?

Dviračių žygis yra kasmetinė tradicija, tai man yra meditacija ir kelionė su savimi. Stengiuosi šios kelionės metu neapsikrauti palydovais dėl atsakomybės, bet jei kas nori prisijungti, tai visada prašom. Būna smagu.

Gal ką norėtum daugiau pasakyti obeliečiams?

Obeliečiams linkiu siekti rekordų – kasdien, visur ir visokių. Tai suteikia stimulo gyventi, o išsikeltas tikslas duoda kuro vidiniam varikliui.

Nuotraukos: https://www.lightstrokephoto.com/

Share Button

Mažų miestelių krepšinio lygai – 20 metų

2018 m. gruodžio 9 d. Obelių gimnazijos sporto salėje,

20-ojo gimtadienio šventė

PROGRAMA

  • 11:00 Legendinė grupė „Dainų malūnas“, grupė „Mes“
  • 12:00 Sveikinimo žodis:
    Martynas Karaliūnas, MM lygos direktorius
    Rolandas Matulis, MM lygos garbės prezidentas
    Jonas Jarutis, MM Lygos steigimo narys, Seimo narys, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys
    Kiti garbūs svečiai, Lygos draugai
  • 12:15 Krepšinio rungtynės OBELIAI – DUSETOS (I čempionato finalo miestelių komandos)
    Tritaškių konkursas
    Baudų metimo konkursas
    Metimo iš aikštes vidurio konkursas
    Konkursas žiūrovams
    100-mečio krepšinio mačas „Obelių vaikai“ – „Lietuvos Seimas“
  • 15:00 Prisiminimų popietė

Veiks MM Lygos miniparoda

Rungtynių OBELIAI – DUSETOS Obelių komandos sudėtis

VYRESNIEJI KREPŠININKAI
Vyr. treneris Rimas Kundelis
Trenerio asistentas Gintaras Tarvydavičius
Komandos gydytojas Borisas Laškovas
Kviečiami žaidėjai:
1. Aurimas Laužadis
2. Darius Žukauskas
3. Gintaras Zunka
4. Marius Pupeikis
5. Ramūnas Pačebutas
6. Rimvydas Narkevičius
7. Rolandas Matulis
8. Šarūnas Kulys
9. Šarūnas Vingelis
10. Tomas Kundelis
11. Valdas Vingelis
12. Žilvinas Misiūnas

JAUNIEJI KREPŠININKAI
Vyr. treneris Vitalijus Jocys
Trenerio asistentas Almantas Makutėnas
Žaidėjai:
1. Arūnas Timinskas
2. Deividas Budreika
3. Eimantas Šeškus
4. Nedas Drižys
5. Orestas Streikus
6. Vilius Skeirys

100-mečio krepšinio mačo „Obelių vaikai“ – „Lietuvos Seimas“ komandų sudėtys

„Obelių vaikai“

1. Adomas Sabaliauskas
2. Arūnas Timinskas
3. Edvardas Kašponas
4. Ignas Kazlauskas
5. Nedas Drižys
6. Remigijus Timinskas
7. Tadas Muraška
8. Tautvydas Masiūlis
Treneris Ramūnas Černiauskas
Komandos vadovas Tadas Stakėnas

„Lietuvos Seimas“

1. Andrius Kupčinskas
2. Bronius Markauskas
3. Gediminas Vasiliauskas
4. Jonas Jarutis
5. Laurynas Kasčiūnas
6. Mindaugas Puidokas
7. Ramūnas Karbauskis
8. Virginijus Sinkevičius
9. Virgilijus Alekna

Share Button

Ką pagamino „Idėjų fabrikas“ šiemet?

Rugsėjo 7 dieną, dar prieš prasidedant „Obelinės“ renginiams, Obelių gimnazijoje, naujai atidarytoje salėje (kur kažkada buvo darbų kabinetas), įvyko jau antrasis „Idėjų fabrikas“. Šįkart, nors iš pradžių planuota kitaip, nuspręsta daryti diskusiją apie miesto dabartį bei ateitį.

Kad visi gautų diskusijai įkvėpimo, buvo pakviestas svečias Šarūnas Savickas. Jis pats būdamas vilnietis šiuo metu persikėlė gyventi į Švenčionėlius, ten kuria bendruomenę „Miško uostas“, priviliodamas žmones ne tik iš didmiesčių, bet ir įtraukdamas vietinius. Prieš keletą metų Antalieptėje su draugais sugebėjo įsukti socialinių verslų stovyklą, BiZzZ kuri vyksta iki dabar, taip atgaivindamas ir patį miestelį.

Renginio moderatoriai buvo Vytautas Butėnas ir Jurgita Polonskaitė-Ignotienė.

Pasaulio matęs (bent kartą jį apkeliavęs) svečias papasakojo, kokie yra privalumai gyventi provincijoje. Jurgita, netikėtai ėmusi palaikyti pokalbį ir diskusiją, pateikė poziciją iš priešingos pusės. Ir tai, kas miestiečiui atrodo privalumai, provincijos jaunuoliui kaip tik – trūkumai. Ir atvirkščiai. Šarūnas papasakojo, kaip į Antalieptę pavyko pritraukti socialinius inovatorius.

Po pokalbio, kaip ir buvo galima tikėtis, jaunuoliai nedrįso klausti ar siūlyti savo idėjų. Jurgitos iniciatyva visi pasiskirstė į tris būrelius, kad galėtų drąsiau su vienu iš renginio veidų pasikalbėti apie tai, ko jiems reikėtų, kad gyventi Obeliuose būtų gera. Dvi komandos koncentravosi į idėjų generavimą, viena klausė pasiūlymų ir patarimų, kaip ir ką reikėtų daryti, kad pavyktų pasiekti rezultatų.

Po keleto minučių svečias, iškėlęs popieriaus lapą su prirašytomis idėjomis, paprašė Obelių seniūno telefono. Jį gavo, ir tuoj pat paskambino. Įjungė garsiakalbį, pranešė, kad jo klauso krūva žmonių, ir vardindamas idėjas išklausinėjo, ką įmanoma padaryti, o ko – ne. Taip parodydamas jaunimui, kad jei kažko nori, tiesiog imi ir darai.

Apibendrinus visų komandų pokalbių rezultatus, išaiškėjo, kad moksleiviai tam, kad jiems būtų geriau gyventi Obeliuose, labiausiai nori tokių dalykų:

  • SPORTAS. Atviros erdvės sportui su krepšinio aikštele, lauko treniruokliais, bėgimo takeliais su specialia danga, dar kuo nors, kas tilptų (buvo išreikštas noras turėti „skatepark“). Yra siūlymas tam išnaudoti plotą, kur buvo Šaulių namai. Kita vieta – plotas prie upės (greičiausiai turėta omenyje „plentovkę“). Netgi buvo kreiptasi į seniūniją, gautas atsakymas, kad įmanoma, bet reikia iniciatyvos. Mes, organizatoriai, nutarėme, kad šitą reikalą galima judinti rimčiau, ir pasistengus netgi miestelio jubiliejui (kitais metais) galima būtų turėti sporto zoną, kur per „Obelinę“ galima bus žaisti naktinį krepšinį.
  • KULTŪRA. Jaunimas nori susitikimų su įdomiais žmonėmis. Mokykla jau dalyvauja projekte „Padrąsinti. Įkvėpti. Palaikyti“, ir rugsėjo 25 d. pas juo atvyksta Liudas Dapkus. Tačiau to mažai. Reikia daugiau, dažniau, įvairiau. Aktoriai (pvz. Giedrius Savickas), komikai (pvz. Olegas Šurajevas, Paulius Ambrazevičius), sportininkai (pvz. Šarūnas Jasikevičius), verslininkai. Jie galėtų papasakoti, įkvėpti daryti dalykus. Tačiau niekas net nebando jų kviestis. Nutarėme, kad mes galime klausinėti savo pažįstamų, paieškoti, kas galėtų atvykti, kiek tai kainuotų, ir toliau žiūrėti, ką galima padaryti. Pažintis su pasaulio kultūromis, kalbų mokymasis – taip pat viena iš prioritetinių sričių. Jurgita teigia, kad jau seniai puoselėja svajonę ir brandina mintį, apie išvažiuojamąsias keliones po Lietuvą su (kol kas) Azijos kultūrų pristatymais. Vilniuje tai jau yra išbandyta su skirtingo amžiaus Karalienės Mortos mokyklos mokiniais bei keletu kitų organizuotesnių ir atviresnių mokyklų mokiniais. Galima tai bandyti organizuoti ir Obeliuose.
  • BENDRUOMENĖ. Šiek tiek silpniau, bet buvo išsakyta mintis, kad norėtųsi erdvės ir kitokiai veiklai: nuo filmų žiūrėjimo iki stalo žaidimų ar verslo kūrimo. Buvo pradėti rinktis keliese pas ką nors, o jau kai nebetilps, žiūrėti, ką daryti toliau. Keletas mokinių siūlė filmų žiūrėjimui išnaudoti mokyklos erdves, pamėginti pasikviesti aktorius, režisierius. Kažkas norėtų picerijos/burgerinės. Aišku, tokiam verslui Obeliuose išsilaikyti šansų nėra daug, tačiau galima pagalvoti apie kažkokius atvirus piknikus, kuriuose norintys galėtų pateikti savo patiekalus. Galbūt iš to kas daugiau išsirutulios. Vienas galimų variantų – https://plateculture.com/ principas, kuris panašus į Airbnb, tik pas žmones einama ne permiegoti, o pavalgyti.

Netikėtai kilusi idėja vakare aptariant rezultatus: kitais metais Obelinės metu daryti stalo žaidimų dieną(ar bent jau vakarą). Tarp pažįstamų turime stalo žaidimų entuziastų. Jis idėją palaikė, tačiau pasakė, kad organizuoti rimtą turnyrą yra reikalų. Reikėtų šitą mintį dar geriau išgryninti. Pavyzdžiui, bandyti inicijuoti savo stalo žaidimo kūrimą, organizuoti jo gamybą, jo turnyrą paskui organizuoti. Arba galima organizuoti kažkokio jau žinomo stalo žaidimo vietinį turnyrą, po kurio jau būtų galima dalyvauti ir didesniame. Ir tai neapsiribotų vien moksleiviais.

Keletas nuotraukų iš renginio.

Share Button

Spalvingosios „Obelinės“ atgarsiai

Rugsėjo 7-9 dienomis obeliečiai ir miesto svečiai pajuto šventės šurmulį, pagal visų skonį vyko daugybė renginių: organizuotos žvejų varžytuvės, prie gimnazijos pasodintos obelys, veikė Idėjų fabrikas „Obeliai 2030“, bibliotekoje vyko literatūrinė popietė „Bendrystė per literatūrą“, atidaryta obeliečių Alfredo Gaudzės ir Ritos Džiugelienės tapybos darbų paroda, vyko edukacinė programa „Partizanų gyvenimas bunkeriuose. Partizano pietūs“. Vakare pagerbti Obelių krašto garbės piliečiai, kurių gretas papildė visų gerbiama buvusi mokytoja Elena Zalogaitė. Seniūnijoje jos kūrybos paroda surengta sekmadienį. Parko scenoje koncertavo grupės ir atlikėjai – perkusijos studija „Afrikos būgnai“, „Sare Roma“, „Vyšnios“, „MG International“, Saulius Prūsaitis, Beatrich, „Lietuvaičiai“.
Sekmadienį po Mišių bažnyčioje koncertavo Lietuvos edukologijos universiteto choras, vadovaujamas kraštiečio Viliaus Tavoro. Prie Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus skanumynais vaišinosi bendruomenės, vyko vokalinių duetų ir tercetų konkursas, koncertavo Zyplių kaimo kapela, vyko tradicinis „Obuolių pyrago“ konkursas.

Nuotraukos iš čia:

„Obelinė“: apie krašto esmę, istorinę atmintį, darbą Dievui bei žmonėms… (nuotraukų galerija)

Nuotraukos iš feisbuko.

Share Button