Naujas kraštiečio serialas

Kraštietis Nerijus Širvys režisuoja naują komedijinį lietuvišką serialą apie kaimo žmonių gyvenimą kaime ir išvykus į miestą.

„Puikiai žinau, ką reiškia iš kaimo atvykti į miestą, pats savo kailiu viską patyriau ir manau, kad tai turėtų būti įdomu žiūrovui. Kaip siekiama svajonės, kokie iššūkiai ir skirtumai mieste ir provincijoje. Bus tikrai labai gera komediją. Kviečiu visus kraštiečius pasižiūrėti pirmąjį serialo anonsą.“

Nuoroda į anonsą

Share Button

Obeliuose viešėjo Lietuvos estrados primadona Nijolė Tallat-Kelpšaitė

Lapkričio 23 dieną 15 valandą Obelių bibliotekoje buvo minima suaugusiųjų mokymosi savaitė „Mokymosi galia ir žavesys“. Šia proga į biblioteką atvyko dainininkė, viena ryškiausių Lietuvos estrados žvaigždžių, dažnai vadinama Lietuvos estrados primadona Nijolė Tallat-Kelpšaitė. Į muzikinę-literatūrinę popietę susirinko būrys žiūrovų, kurie ją sutiko garsiais plojimais.
Renginį pradėjome pristatydamos šios popietės viešnią. Klausytojams buvo paminėti svarbiausi dainininkės gyvenimo periodai, susiję su muzikinės karjeros pradžia, dainavimu profesionaliuose kolektyvuose ir kt. Kartu pasidžiaugėme, kad dainininkė jau per 50 metų dainuoja scenoje ir per šį laiką buvo įvertinta, apdovanota už įvairius nuopelnus. Dainininkė didžiuojasi, kad 1992 m. jai teko garbė tapti trečiąja Antano Šabaniausko premijos laureate. Literatūrinėje popietės dalyje pristatėme Nijolės Tallat-Kelpšaitės 2005 m. išleistą knygą „Jį pripažino laikas“. Dainininkė pasakojo, kaip kilo mintis ją parašyti, dalinosi mintimis apie knygoje aprašomus žmones.
Toliau tęsėme popietę, pristatydamos dar vieną knygą, prie kurios leidimo prisidėjo dainininkė. Knygoje „Lietuvėle tu mana, ištisai žalia lanka. Antano Ignatavičiaus gyvenimo lyrika“, yra keletas eilėraščių apie Obelius. Juos parašė Nijolės Tallat-Kelpšaitės vyras Antanas Ignatavičius, kilęs iš Obelių. Skaitydama eiles dainininkė pasidalino gražiais ir maloniais prisiminimais apie savo mylimą vyrą.
Po jaukios ir atvirumo kupinos literatūrinės popietės dalies prasidėjo muzikinė, kurios su nekantrumu laukėme visi. Dainininkė savo gerai žinomomis dainomis visus privertė linguoti ir ploti. Gausiausiais plojimais palydėta daina „Alyvos žydės“. Popietės pabaigoje viešnia visiems atėjusiems palinkėjo sveikatos ir laimės. Dėkodami už šį šiltą ir gražų susitikimą stiprios sveikatos dainininkei linkėjome ir mes. Nijolę Tallat-Kelpšaitę sveikino ir susirinkę žiūrovai. Simbolinį obuolį įteikė Obelių seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė. Po sveikinimų visi norintys skubėjo įsigyti dainininkės knygų, DVD kompaktinį diską su autografu.
Klausytojai buvo kviečiami pratęsti susitikimą su Nijole Tallat-Kelpšaite bibliotekoje prie arbatos puodelio.
Už visokeriopą pagalbą ir paramą rengiant popietę dėkojame Obelių lopšeliui-darželiui ir meno vadovui Zenonui Žėkui.

Gražina Deksnienė, Dovilė šimėnaitė

Share Button

Antanašės bibliotekoje šurmuliavo dvidešimt piratų

Lapkričio 23 d. Antanašės bibliotekoje nuo pat ryto šurmuliavo net 20 mažųjų piratų (Obelių gimnazijos pirmos klasės mokinukų), lydimų mokytojos Inos Bieliūnienės. Linksmuoju traukinuku kartu su ragana ir Troliu Mumiu keliavome į pasakų lobyną. Čia vaikučiai klausėsi jiems sekamų pasakų, žaidė linksmą žaidimą „Kelionė per pelkes“, o popietės pabaigoje turėjo surasti lobį.
Bendruomenės salė buvo pilna vaikiško klegesio ir kvepėjo čiobrelių arbata. Džiaugiamės gražia bendryste su Obelių gimnazijos pradinukais ir jų mokytoja.

Ritė Gernienė

Share Button

Obeliai įspūdingai minėjo Lietuvos kariuomenės dieną

Lietuvos kariuomenės dienos proga Obeliuose atidengtas partizanų bunkeris, muziejininkų Valiaus Kazlausko ir Andriaus Dručkaus iniciatyva atkurtas pagal autentišką slėptuvės modelį. Šis statinys yra gyvosios istorijos ekspozijos dalis ir edukacinių užsiėmimų erdvė. Tokiuose bunkeriuose pokariu nuo sovietų okupantų slėpdavosi daug partizanų, o dabar jį aplankyti galės norintieji prisiminti rezistencijos kovas.

Laisvės kovų rekonstruktorių klubo „Partizanas“ nariai gyvai perteikė tuometinį istorinį periodą. Programą pristatė jaunimo bendrija „Sėlos Ramuva“. Laisvės kovų istorijos muziejuje profesorius Liudas Mažylis papasakojo, kaip Vokietijos archyvuose ieškojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo.

Plačiau apie Obeliuose vykusius renginius:

http://www.rokiskiosirena.lt/naujiena/kultura/rokikio-konservatoriai-obeliuose-turmavo-partizan-bunker-videofoto

Share Button

Tiesiogiai iš įvykio vietos galite pamatyti bunkerio pristatymo programą

Obelių bendruomenė rengiasi paminėti Kariuomenės dieną miesto erdvėse.
Lapkričio 22 d. 13 val. Laisvės kovų istorijos muziejuje vyks edukacinė programa-vaidybinis pristatymas „Atstatyti bunkeriai – laisvės kovų istorija prabyla“. Programą atliks Laisvės kovų rekonstruktorių klubas „Partizanas“. Ją tiesiogiai stebėti galės visi norintieji Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose feisbuko paskyroje.
Tokią galimybę sudarė Rokiškyje įsikūrusi įmonė „Intelektualūs kompiuteriai“.
Kviečiame apsilankyti ar pasižiūrėti.

Share Button

Simona Kančytė: „Būkime verti to, ką paveldėjome per ilgus amžius, tieskime kelius į savo bendrą ateitį!“

Pranešimas apie Obelių ateitį skaitytas per 2017 metų „Obelinę“. Mintimis dalijosi renginio idėjos autorius Vytautas Butėnas, istorikas Valius Kazlauskas, režisierius Nerijus Širvys, gimnazistas Dovydas Kairys. Kviečiame visus diskutuoti, siūlyti, rašyti.

Neseniai teko skaityti profesoriaus dr. Vytauto Radžvilo straipsnį, kurio viena sentencija mane ypač sukrėtė. Straipsnyje dėstoma, kad sovietų tikslas buvo padaryti laisvą žmogų savotišku mankurtu. „<…žanžuanai, kadaise užgrobę sarozekus, nepaprastai žiauriai elgėsi su nelaisvėn paimtaisiais kariais. Pasitaikius progai, jie parduodavo juos vergijon į kaimyninius kraštus, ir belaisviui tai buvo laimė, nes parduotasis vergas anksčiau ar vėliau galėjo pabėgti į savo tėvynę. Siaubinga dalia laukė tų, kuriuos žanžuanai palikdavo vergauti pas save. Baisiai kankindami – uždėję aukai širį – sunaikindavo jie vergo atmintį.<…> Mankurtas nežinodavo, kas jis, kur gimęs ir augęs, kuo vardu, neprisimindavo vaikystės, tėvo nei motinos – taigi, nesuvokdavo savęs kaip žmogiškosios būtybės. Praradęs savojo aš supratimą, mankurtas ūkiniu požiūriu turėjo daug pranašumų. Jis buvo tolygus bežadžiam padarui ir todėl absoliučiai paklusnus ir nepavojingas. Jis niekada negalvojo apie pabėgimą. Kiekvienam vergvaldžiui baisiausias dalykas – vergo maištas. Kiekvienas vergas – potencialus maištininkas. Mankurtas buvo vienintelė išimtis šia prasme – jam iš esmės buvo svetimi kėslai maištauti ir nepaklusti. Tokių troškimų jis neturėjo. Tad nereikėjo saugoti jo, laikyti sargybinius ir įtarinėti turint kokių slaptų ketinimų. Mankurtas kaip šuo pripažino tik savo šeimininkus. Su kitais jis nebendravo. Vienintelis jo noras buvo patenkinti pilvo poreikius. Kitų rūpesčių jis nežinojo. <…> Daug lengviau nukirsti belaisviui galvą ar kaip kitaip jį sužaloti, kad jis įsibaugintų, negu atimti iš žmogaus atmintį, sunaikinti jo protą, išrauti pačias šaknis to, kas jame glūdi iki paskutinio atodūsio, kas visą gyvenimą yra vienintelis jo turtas, išnykstantis kartu su juo ir neprieinamas kitiems.>“ – rašo Čingizas Aitmatovas.
Deja, turiu pripažinti, kad matau labai daug gyvų ženklų, liudijančių, kad okupantams pavyko įgyvendinti tai, ko buvo siekta: žmonės nebeturi daugelio dvasios poreikių, tik prisikimšti pilvus ir sandėlį, todėl būtina sukurti aplinką, padedančią mankurtui prisiminti savo istoriją, atgaivinti dvasinius poreikius. Šie dalykai, savaime aišku, neįvyksta taip greitai, kaip atmintis buvo atimta, tačiau visuomenė be dvasios yra nykstanti visuomenė, o tam būtina užkirsti kelią.
Iki sovietinės okupcijos Obeliai buvo vienas iš labiausiai klestinčių valsčių. Veikė daugybė organizacijų, įstaigų, buvo nuostabus dvaras, turininga aplinka. Obeliai pritraukdavo daug žymių talentingų žmonių: Kipras Petrauskas, Juozas Zauka, Petras Maželis, Justinas Vienožinskis, Balys Vaičėnas, Riomerių šeimos nariai ir kiti. Obeliai gali pasigirti glaudžia istorija su garsiausiais Lietuvos dvarininkais, Lietuvos ir Lenkijos istoriniais veikėjais: Tiškevičiais, Petkevičiais, Tyzenhauzais.
„Nors prieš tai šis kraštas buvo ne kartą nusiaubtas tiek livonų, tiek rusų, tiek švedų, pažvelgus 90 metų atgal Obeliai buvo Rokiškio apskrities didelio valsčiaus (apie 15 000 gyventojų) centras“, – rašo Aloyzas Petrašiūnas.
Ar obeliečiai šiandien žino tai? Ar didžiuojasi tuo, kas jie esą, kur gyvena, kad yra laisvi, kad tai, ką mini didi istorija, priklauso jiems? Jeigu ne, tai kodėl? Nes šeimininkas mankurtui nebepaduoda maisto, gert ir būtino škurliaus sušąlus?
Mankurtas tikriausiai nebegali įvertinti, tai, kad vis dar jam priklauso amžiais saugota aplinka. Ne bet kokia aplinka, o ežerų, miškų bei upių apsuptis. Istorinės teritorijos, kurios pritraukė dvarininkus statyti dvarus, gamtininkus, vietovę gal reikia paskelbti regioniniu parku. Tikriausiai, šiandien tik retas obelietis išvardins praeityje Obelių valsčiuje įkvėpimo ieškojusius ir Lietuvos kultūrą kūrusius menininkus.
Kodėl šiandien mes nebenorim pasikviesti daug svečių į Obelius, kad juose įvairūs žmonės rastų atgaivą ir įkvėpimą? Nes „nėra“ ką parodyti? Kodėl nėra? Nėra, kur būti svečiui? Nėra, kas jį užimtų? Nėra orios rekreacinės ervės ar užsiėmimo? Kodėl tam nepanaudojus amžiais mums išsaugoto ežero? Gal net plaukti nuo Subatės? Gal baidarėmis? Turėti gidą, kuris parodytų dvarus ir didžias apylinkes tiek svečiams, tiek patiems obeliečiams. Gal verta nuomoti pirkias vis populiarėjančiam turizmui? Ar ežeruose veisti žuvis? Juk žuvies produktų Lietuvoje trūksta vis labiau ir labiau… Būtina paminėti, kad globalizacija reikalauja atsvaros ir verčia vis labiau atsisukti į natūralumą kaip neišvengiamybę. Gal tai galėtų būti Obelių ateities strategija?
Aš vis dar tikiu, kad pasipriešinimas mankurtizmui įmanomas. Tereikia žmogui sukurti tinkamą orią aplinką, duoti viltį ir užsiimti nuolatiniu dvasinės ir fizinės veiklos puoselėjimu.
Obelių miesto viziją pradėčiau nuo istorinės atminties objektų gaivinimo ir susijusios veiklos kūrimo: žymių žmonių muziejų, informacijos rinkimo, edukacinių programų, dvarų, žymių kapaviečių, piliakalnių ir kitos veiklos.
Poilsio zonų sukūrimas yra antras svarbus žingsnis. Nuo seno rekreacinės zonos buvo neatsiriama žmogaus sąsaja su kultūra ir gamta. Parkai yra visų didžiųjų miestų ir dvarviečių dalis. Jie saugodavo ne tik gamtos ir kultūros paveldo vertybes, bet ir kraštovaizdžio biologinę įvairovę, ekologinę pusiausvyrą, genetinį fondą, sudarydavo sąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams. Daugelis parkų turi savo struktūrą, pritaikytą parko tikslui. Tai ypač būdinga dvarų parkams, kur kiekviena erdvė ne tik papildė tam tikro laikotarpio dvarininkų stilių, bet ir atspindėjo kultūrinės temos idėją, išsaugojo fizinę kiekvienos erdvės funkciją kaip būtinų parko elementų panaudojimą. Tradiciniai dizaino elementai yra šie: masyvai, linijos ir kontūrai, spalvos, šviesa ir šešėliai, tekstūra, kvapas ir laikas, susijęs su klimatu, sezonu ir augimo veiksniais. Parkai – tai natūralios gamtos, inžinerijos ir meno sintezė, kuri atgaivina žmogaus protą ir dvasią, padeda atgauti jėgas. Parkai turi aktyviam ir pasyviam poilsiui pritaikytas zonas. Neatskiriami rekreacinio parko erdvės elementai yra žemė, akmenys, vanduo ir augalai, sujungti apgalvotu dizainu. Istoriniai memorialai ir reakreacinė veika puikiai jungia istorijos ir kultūros pažintį.
Trečiasis faktorius būtų verslumo skatinimas. Verslas šiuo atveju turėtų būti nesudėtingas, per daug nenutolęs nuo gamtos ir prigimtinio natūralumo: turizmas, žuvininkystė, sodininkystė (gal įkurti verslo grupelę, kuri padėtų kaimo gyventojams realizuoti savo ūkyje užaugintus kiaušinius, daržoves, mėsą, pieną, juos mainyti, dalintis produktais ir žiniomis).
Bendravimas, dalinimasis (labdara), bendras darbas yra neatsiejami tobulėjimo ir judėjimo pirmyn elementai. Tarkime, jaunuoliai ar bet kokia kita grupė, kuri prižiūri apleistus Obelių miesto kapus, už šią veiklą yra apdovanojami sezonine padėka iš bendruomenės. Miesto puoselėtojų grupė, kuri užsiima gėlynų, gyvatvorių, švaros ir tvarkos puoselėjimu, yra remiama viešuosius darbus atliekančių darbuotojų. Verslumo skatinimo bazė turi remtis geranoriškumu, disciplina, kultūringo bendravimo skatinimu ir, savaime suprantama, fizine nauda.
Savo vizijų dalinimusi noriu pasveikinti visus obeliečius Obelių miesto šventės proga, linkiu klestėjimo, darnos, džiaugsmo, ne tik per šventes, bet ir kiekvieną obeliečio dieną. Būkime verti to, ką paveldėję per ilgus amžius, tieskime kelius į bendrą savo ateitį!

Share Button

Lapkričio 22-ąją obeliečiai minės Kariuomenės dieną

Tą dieną įdomūs ir turiningi renginiai numatomi Obelių gimnazijoje ir Laisvės kovų istorijos muziejuje. Pirmą kartą Obeliuose lankysis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, 11 val. Obelių gimnazijoje jis skaitys pranešimą „Vasario 16-oji: prieš 100 metų ir šiandien“, kartu su šia asmenybe vyks edukacijos, diskusijos, dalyvaus Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Rokiškio skyriaus nariai, rajono istorijos mokytojai ir moksleivių bendruomenė.
Vėliau renginiai persikels į Laisvės kovų istorijos muziejų. 13 val. atidengsime partizanų bunkerį. Obelių saviveiklininkai, jaunimo bendrija „Sėlos Romuva“ kartu su Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos ansambliu „Gelmės“ (vadovė Laima Bieliūnienė) pristatys meninę programą „Mūsų jėga bendrystėje“. Tarsi kartų istorinis ryšys sujungs LK KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės Rokiškio 506 pėstininkų kuopos dalyvavimą šiame renginyje bei Laisvės kovų rekonstruktorių klubo „Partizanas“ pasirodymą. Šio klubo idėjinis vadas ir bendramintis, istorikas Darius Juodis ne kartą tokiu būdu talkininkavo mums, muziejininkams, įprasminant pokario laisvės kovų istoriją.
13.30 val. profesorius Liudas Mažylis Laisvės kovų istorijos muziejuje ne tik susitiks su bendruomene, bet ir susipažins su muziejaus ekspozicijomis, kurių didžiąją dalį eksponatų surinko, išsaugojo ir padovanojo valstybei partizanas, mokytojas, Rokiškio krašto garbės pilietis Andrius Dručkus. 2018 metais muziejus minės savo veiklos dvidešimtmetį.
Aleksandravėlės bendruomenė Kariuomenės dienos proga parengė parodą „Šimtmečio žingsniai Aleksandravėlėje“, kurios atidarymas įvyks 15.30 val.
Kviečiame dalyvauti.

Valius Kazlauskas

Share Button

Jaunieji šauliai pagerbė kritusius už laisvę

Obelių gimnazijos jaunieji šauliai, vadovaujami Jolantos Paukštienės, aktyviai įsitraukė į akciją „Gėlių žiedai žuvusiems partizanams, Lietuvos kariams savanoriams“. Jie pagerbė Obelių kapinėse kritusius, pakeitė paminklėlių tautines juosteles, uždegė žvakelių jų amžinojo poilsio vietose, aplankė Alekso Gedvilo ir A.Sliuževičiaus kapavietes, padėjo gėlių ir uždegė žvakeles prie „Marijos“ paminklo kritusiems už laisvę Obelių krašto partizanams bei 1941 m. birželio sukilimo aukoms.
Už gėles Obelių jaunieji šauliai dėkoja 1919-1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrijos pirmininkei Rimantei Norvaišienei.
Rokiškio dekano kunigo Eimanto Noviko rūpesčiu rajono bažnyčiose už laisvės kovotojus trečiadienį bus aukojamos šv. Mišios.

Valius Kazlauskas

Share Button

Jaunųjų šaulių sąskrydis

2017 m. spalio 14 d. Sartų medžiotojų klubo šaudykloje vyko Rokiškio rajono jaunųjų šaulių sąskrydis ir šaudymo pratybos mažo kalibro ginklais. Nepabūgę darganoto rudens oro jaunieji šauliai obeliečiai aktyviai varžėsi įvairiose rungtyse. Šaudė mažo kalibro šautuvais TOZ, mažo kalibro pistoletais WHALTER, pneumatiniu šautuvu, elektropneumatiniu ginklu AIRSOFT, varžėsi granatos metimo, smiginio rungtyse. Jaunasis šaulys Remigijus Timinskas iškovojo II vietą smiginio rungtyje.
Dalyvavo Rokiškio Leonardo Grigonio-Užpalio 509-os šaulių kuopos Rokiškio, Obelių, Kamajų būrių, Juodupės 504-os, Pandėlio 513-os ir Biržų 501-os kuopų jaunieji šauliai.
Obelių jaunųjų šaulių būrio vadovė Jolanta Paukštienė
Share Button

Jubiliejinės „Obelinės“ aidai

Obelių gimnazija miesto šventei dovanojo floristinį kilimą. Prie jo kūrimo prisidėjo visa bendruomenė: mokiniai, tėvai, mokytojai, darbuotojai. Idėjos autorė mokytoja Jolanta Kareniauskienė, kuriai talkino gimnazijos abiturientai. Priemonių ieškojo visa gimnazija: kas po maišelį, kas po visą maišą obuolių nuo pat ankstyvo ryto gabeno, kas tuo tikslu keliavo į mišką ir rinko kankorėžius, šermukšnius. Vyresniųjų klasių mokiniai surinktas priemones gabeno prie malūno. Prie reklaminio stendo atsiradę ornamentai pagyvino ir papildė kalno papėdę ir džiugino šventės dalyvius. Už šį gražų reginį, kuris dar šeštadienio vakare ir švietė, ačiū Irenai Kulienei, Danguolei Stanulevičienei, Janinai Skvarnavičienei, Vladai Polonskienei, Vilmai Jusiutei, Dianai Streikuvienei, Gertrūdai Tavorienei, Janinai Norkūnienei na ir Zitai Skvarnavičienei.

Pirmą „Obelinės“ vakarą mokantys šokti ir norintys išmokti poromis ir po vieną skubėjo į Obelių gimnaziją, kur vyko šokių vakaras-konkursas „Išmok ir šok“. Jis renginių maratone dar visai naujas, skaičiuoja tik trečius metus. Šiemet jis iš kitų išsiskyrė tuo, kad susirinkusieji tobulino ne tik valso žingsnelius, bet mokėsi ir Lotynų Amerikos šokių čiačiačia, bačiata. Šokių mokytojai Aušra Skruodienė ir Matas Žinka kantriai mokė atlikti šių šokių žingsnelius. Trumpų pertraukėlių metu dalyviai ilsėjosi, kaupė energiją naujai pamokai klausydamiesi Obelių gimnazijos neformaliojo skyriaus mokytojos Daivos Kundelienės mokinių Tado Muraškos, Eglės Kišūnaitės, Silvijos Lažauskaitės atliekamų dainų. Vakaro kulminacija – ritmingas ir karštas šokis rumba, kurį atliko šokių mokytojai, ir diplomų, rėmėjų dovanų įteikimas.

Miesto bibliotekininkės Gražina Deksnienė ir Dovilė Šimėnaitė parengė jubiliejinei šventei skirtą informacinį-vaizdinį „namelį“, kuriame atsispindi buvusių renginių, kuriuose dalyvavo biblioteka, akimirkos. Namelio langinėse buvo parašytas miesto himnas (žodžiai Sauliaus Stanišausko, muzika Zenono Žėko). Vienoje iš namelio langinių puikavosi „Širdies giesmė gimtinei“, kuriai žodžius ir muziką parašė Pranciškus Algirdas Svarnavičius.

Žvejams sekėsi. Net dangus buvo palankus: krapnojo grybų lietus, toks neįkyrus ir, ko gero, žuvų mėgstamiausias, nes jos kibo didelės ir mažos geriau negu pernai. Burtus ištraukus, žvejai užmetė meškeres. Pirma žuvis suspurdėjo aistringo obeliečio Antano Žukausko, pernai tapusio vienu iš prizininkų, rankose. Jei ne šventos Mišios, kuriose Antanėlis turi patarnauti klebonui, gal būtų tapęs ir vienu iš šių metų prizininkų. Jam teko išeiti anksčiau negu baigėsi žvejojimo laikas, todėl į prizininkų gretas nepateko, nors žuvies jo tinklelyje buvo nemažai. O iš 11 dalyvavusių žvejų mėgėjų geriausiai sekėsi svečiams. Pirmas tris vietas pagal sugautos žuvies bendrą svorį pasidalino panevėžiečiai Rokas Kumža, Rimantas Pocius, savo miesto šventę iškeitę į „Obelinę“, ir vilnietis Saulius Peciulevičius, kuris pagavo ir pačią didžiausią žuvį – pustrečio kilogramo karpį.
Obeliai ežerų ir Kriaunos upės apsupti, todėl nenuostabu, kad žvejoja ir moterys. Šioje šventėje joms teko nusileisti vyrams, tačiau vis tiek sugautos mažiausios žuvies (vos 8 centimetrų ešeriuko) titulas atiteko Stasei Abarienei ir jauniausios užkietėjusios žvejės – Jolantai Balaišytei. Vyrams teko pasitenkinti tik vyriausio žvejo titulu, kuris atiteko Juozui Sinevičiui.
Kol komisija išsijuosusi svėrė, matavo sugautą žuvį, visus žvejus,jų palaikymo komandas ir šiaip „žioplius“ (žiopsančių ir patarinėjančių žvejams visada būna) vaišino skania žuviene Jolė ir Evaldas Pūgžliai – net virėjai turėjo šventėje ryšį su žuvimi (žuviška pavarde). Vienas iš žvejų irgi buvo Pūgžlys.

Lopšelio-darželio bendruomenė dalyvavo dviejuose renginiuose. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Jolanta Kulienė kartu su Obelių gimnazijos gimnazistais prekiavo lopšelio-darželio vaikų ir pedagogų sukurtais darbais (paveikslais, suvenyrais, mezginiais ir nėriniais). Obuolinių gardumynų pristatymui įvairius pyragus ir kitus gardumynus su obuoliais kepė vaikų mamos Sandra Pugžlienė, Lina Jermalajeva, Rimantė Petkūnaitė, Ala Nikitina ir darželio pedagogės Kristina Jesinevičienė, Jolanta Garunkštienė, obuolių sulčių atnešė Regina Mekuškienė, obuolienę virė Violeta Puluikienė. Įsirengti vietą padėjo Saulius Rožė ir Algis Stašys. Įsimintiniausia buvo žmonių nuostaba gardumynų gausa, jų papuošimu ir….širšių būriu ant kepinių. Žmonės mielai vaišinosi visais siūlomais kepiniais ir sultimis, dovanojo šypsenas ir padėkas bei gerą nuotaiką, gyrė šeimininkių išmonę.
Konkursas „Idėjų fabrikas“ vyko muziejuje. Obeliečiai (ir ne tik) pristatė savo mintis ir vizijas, kokius norėtų matyti Obelius ateityje, nurodė, kaip tai pasiekti. Organizavo Vytautas Butėnas, Dovydas Kairys, Audrius Urbonas, prisidėjo Nerijus Širvys, Donatas Smalinskas. Buvo pristatyta Simonos Kančytės vizija, vyko diskusija su Obelių seniūnu ir bendruomenės pirminiku. Muziejaus vadovas Valius Kazlauskas pasiūlė išnaudoti Obelių naudai „Apple“ vardą. Kraštietis režisierius Nerijus Širvys pasiūlė, kad gerai būtų Obeliuose nufilmuoti filmą, ar serialą, kad miesto valdžia būtų atvira tokiems pasiūlymams. Organizatoriai norėtų renginiui skirti daugiau laiko, jį rengti mokykloje. Dalyviai vietoje kurtų ir pristatytų idėjas, pasitelktų mentorius. Dalyvaut gali ne tik jaunimas, bet vis, kas turi minčių ir svajonių.
Šventės atidarymas vyko miesto parke. Obelius sveikino Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas, kiti svečiai. Septinti metai iš eilės tęsiama tradicija – renkamas Obelių krašto garbės pilietis. Šiemet juo tapo dailininkas Rimvydas Pupelis. Po apdovanojimo ceremonijos prasidėjo šventinis koncertas, pasirodė rytietiškų šokių grupė „Ya Elbi“, dainavimo stovyklos merginos, Radži, grupės „Pinup Girls“, „Dar, „Nemuno krantai“, Svajoklis, Audrius Janonis, svečias iš Latvijos Lauris Reinikis. „Obelinę“ vainikavo grupė „Samai“ su degančiais kardais ir šventiniai fejerverkai, skambant Obelių himnui. Norintys pašėlti galėjo linksmintis diskotekoje kartu su „Radistais“.

Sekmadienio rytas Obeliuose buvo labai tylus ir ramus po naktinio šurmulio miesto estradoje. Nors nuo 7 val. jau rinkosi namudininkai prekeiviai į miesto turgelį, dėliojosi savo prekes. Nuo 8 val. budino lengva muzika, o jau 9 val. su savo šauniom dainom ir muzika turgelyje koncertą pradėjo kapela „Malūnas“ (vadovas Zenonas Žekas). Žmonių srautas tuoj pagausėjo, prie koncertuotojų atsirado ir šokančių,
Paplūdimio tinklinio varžybose dvejose lygose dalyvavo iš viso 14 komandų iš Obelių, Rokiškio, Vilniaus, Ignalinos, Panevėžio ir Jūžintų. Po įnirtingų 7 valandas trukusių kovų 1 lygoje nugalėtojais tapo komanda „Obeliniai“ (Tadas Stakėnas ir Aurimas Laužadis), antrą vietą iškovojo komanda „Rokiškis“ (Audrius Dilys ir Tomas Baltrukėnas), trečiąją vietą – komanda „Ignalina“ (Aurimas Juršėnas ir Justinas Veleckas). Antroje lygoje nepatyrę nei vieno pralaimėjimo iškovojo nuolatiniai Obelinių šventės dalyvė vilniečių komanda „Duetas“ (Goda Milinavičiūtė ir Egidijus Urbonas) finale įveikę antrą vietą iškovojusią rokiškėnų komandą „Pirmas dublis“ (Jurgita Jasinevičiūtė ir Nerijus Laužadis), o trečiąją vietą laimėjo Rokiškio „Pirmokai“ (Modestas Baltrūnas ir Tomas Pauliukas). Tinklininkai dėkoja žvejams ir žvejų varžybų organizatoriams už skanią žuvienę, šventės organizatoriams – už gerus prizus, Ramūnui Černiauskui – už puikiai paruoštas varžyboms sąlygas.
Naktinis krepšinis 3×3 Obelinėje – tai ilgametė tradicija. Šiais metais pirmą kartą vyko net 4 grupėse. Vyrų turnyre susikovė 7 komandos. Finale po pratęsimo nugalėjo komanda RAGUVA (Raguva) PAULIUKUS iš Rokiškio. Treti liko LKKA iš Obelių. Moterų turnyre nugalėtoja tapo komanda KUPIŠKIS įveikusi MIKS komandą iš Rokiškio r. Šeimų turnyre KVEDARAVIČIAI iš Kazliškio atkaklioje kovoje nugalėjo komandą OBELIAI S (Seibučiai) iš Obelių. Senjorų turnyre stipresnė buvo kraštiečių komanda LESTO už obeliečių ĄŽUOLIJĄ.

Naktinio smiginio turnyre šįkart dalyvavo tik 23 dalyviai. Iš moterų nugalėjo obelietė Jolanta Balaišytė. Vyrų grupėje nugalėtoju tapo Andrius Timofejevas iš Rokiškio įveikęs Šarūną Kulį iš Obelių. Turnyrą vedė kraštietis, gyvenantis Vilniuje, smiginio klubo „Apuokas“ prezidentas Mindaugas Jasinskas.
Pirmą kartą suorganizuotame petankės turnyre dalyvavo 8 komandos. Su žaidimo taisyklėmis supažindino ir turnyrą organizavo Rokiškio sporto klubo „Olimpija“ prezidentas Vidmantas Pilibaitis ir klubo narys Jonas Aleksiejus. Nugalėtojais tapo komanda „Henrikas ir Jonas“, antri –„Agurkai“, trečios –„Alina ir Lina“. Vaikščiojimo kojokais šiemet vyko tik pabandymai.
Po Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidų Obelių bažnyčioje šventė persikėlė į Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus kiemą. Čia svečius pasitiko vaišingieji bendruomenių kiemeliai. Ir vaikams, ir vyresniems labai patiko Bajorų lėlių teatras ČYZ. Visus džiugino nauja tradicija tapsiantis rajoninis duetų ir tercetų konkursas „Skambėk, Obelija“, jame dalyvavo Žiobiškio, Kavoliškio, Juodupės, Aleksandravėlės, Obelių, Kriaunų saviveiklininkai. Na, o visus atvykusius sužavėjo nuostabusis tikros muzikos fabrikėlis „Nešpėtni bernai“. Linksmybės čia tęsėsi iki pavakario. Skambant muzikai vyko tradiciniai obuolių pyrago ir obuolių gėrimo konkursai.

Share Button