Jonas Mikalkėnas labai išsamiai ir vaizdingai dalinosi savo įspūdžiais iš dalyvavimo LRT žaidime „Auksinis protas” ir kelionės po įvairias pasaulio šalis.
Dar moksleivis domėjosi kryžiažodių sprendimu, jam rūpėjo nebūdingi jo amžiaus vaikams įvairiausi klausimai. Studijuodamas informacines technologijas pradėjo dalyvauti protmūšiuose. Mėgo futbolą, žaidė su draugais laisvalaikiu komandoje ir netyčia pastebėjo, kad visi žaidžiantys yra mėgėjai dalyvauti intelektualiuose žaidimuose.Taip ir ėmė burti savo protmūšių komandą. Po kelių laimėjimų komanda jį delegavo į LRT žaidimą. Pradžioje jam buvo nelengva kaip naujokui, nes „seni vilkai” sunkiai priėmė nepažįstamą naujoką. Žaidimo metu užkulisiuose irgi vyko slaptos žaidimo dėlionės, bet ėjimai taip susiklostė, kad finale jis liko su silpnu žaidėju ir laimėjo.
Kelionė tęsėsi 3 savaites. Iš Vilniaus su drauge išskrido į Londoną, iš kur neaplankius miesto teko skristi į Niujorką. Ir Niujorkas, ir vėliau Los Anželas, Holivudas keliautojams paliko didžiulį įspūdį, bet visur viskas matuojama pinigais ir jie ten eiliniai turistai minioje. Skirtingai jau vėliau pasiekus Tailandą – ten jie jautė vietinių nuoširdų rūpinimąsi. Kelionė iki Hong Kongo tęsėsi keliolika valandų ir miestas paliko tik neigiamą prisiminimą dėl prasto viešbučio, nevalgomo maisto, prasto aptarnavimo oro uoste. Azijos klimatas labai vargino – nepaprastas tvankumas.
Geri įspūdžiai aplankius trečią pagal dydį Australijos miestą Brisbaną. Dubajus pakerėjo nepaprasta prabanga visur. Jonui ypač įstrigo, kad prabangus prekybos centras turi net turėklų blizgintojo etatą!
Paklaustas klausytojų, į kurią šalį norėtų dar kartą sugrįžti, Jonas pasakė, kad tai yra Tailandas.
Į susitikimą, be kitų, atėjo ir buvusios Jono mokytojos, pirmoji mokytoja Alė Mitalauskienė. Jos mielai prisiminė tuos laikus, dalijosi senais prisiminimais. Jonas ir jo tėtis Rimgaudas apžiūrėjo bibliotekoje surengtą miniparodėlę „Jono Mikalkėno pirmieji mokykliniai metai Obeliuose”.
Susitikimas buvo įsimintinas, obeliečiai ir svečiai dėkojo ir džiaugėsi.
Obelių bibliotekos darbuotoja Violeta Pupelienė