Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940) šalyje veikė nemažai visuomeninių organizacijų, kurios vienijo įvairių pažiūrų piliečius. Narių skaičiumi gausiausios ir žinomiausios buvo tautinio pobūdžio organizacijos: Šaulių sąjunga, Ateitininkų federacija, Lietuvių tautiškojo jaunimo sąjunga (Jaunalietuviai), Lietuvai pagražinti draugija ir kt.
Apie Lietuvos šaulių sąjungą
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu labiausiai savo veiklą išplėtojusi ir daugiausia narių turėjusi buvo Lietuvos šaulių sąjunga. Tai – savanoriška pilietinės gynybos visuomeninė organizacija. LŠS įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d., kai buvo įkurtas Kauno šaulių būrys. Ideologinius pamatus organizacijai paklojo Vladas Putvis.
LŠS neapsiribojo vien militaristine veikla, ji apėmė daugelį visuomeninio gyvenimo sričių: kultūros, sporto, patriotinio, pilietinio ugdymo, švietimo ir kt. 1920 m. birželio mėnesį buvo pradėtas leisti Šaulių sąjungos laikraštis „Trimitas“.
1919 m. rugsėjo 26 d. M. Žvirėnas, gavęs įgaliojimą iš V. Putvio steigti Šaulių dalinį Rokiškyje, netrukus ėmėsi darbo. LŠS skyrių Rokiškio apskrityje sukurti nebuvo sudėtinga, nes čia jau įvairiose vietose Rokiškio rinktinės ploto partizanai kovojo su bolševikais. 1919 m. spalio 3 d. steigiamasis susirinkimas Šaulių sąjungos Rokiškio skyriaus valdybos pirmininku išrinko Antaną Jurgelionį, iždininku Juozą Jurgelionį, sekretorių Kazį Bieliūną. Šią dieną galima laikyti Šaulių sąjungos darbo pradžia Rokiškyje.
Tais pačiais metais buvo suorganizuoti šaulių būriai kituose Rokiškio apskrities miesteliuose: Panemunėlyje, Skapiškyje, Svėdasuose, Panemunyje, Čedasuose. Visi jie jungė 420 šaulių. Vėliau buvo įkurti Aleksandravėlės, Lukštų, Kriaunų, Jūžintų, Obelių, Pandėlio, Onuškio, Vyžeičių, Parokiškio, Suvainiškio, Duokiškio, Juodupės, Kazliškio, Žiobiškio, Salų ir kiti būriai.
Rokiškio šaulių rinktinė turėjo įsigijusi namus Kauno gatvės ir Nepriklausomybės aikštės kampe. Toje vietoje stovėjo medinis keturkampio formos pastatas, kuris vėliau buvo nugriautas ir jo vietoje pastatytas kitas (dabar įsikūrusi „Sodra“). Į klubą praleisti laiko rinkdavosi vietos tarnautojai, Veikė bufetas, buvo galima užkąsti, išgerti, pažaisti biliardą bei šachmatais. Šauliai turėjo dūdų orkestrą, futbolo komandą. Kiekvienas šaulių būrys turėjo tarnybinius knygynėlius, o kai kurie būriai turėjo ir gana nemažus knygynus.
Aktyviai šauliai veikė ir kituose Rokiškio apskrities miesteliuose. Didelė ir stipri buvo Jūžintų šaulių organizacija. Būrio vadovavo Petras Trinbelys. Jūžintų šaulių būriui priklausė ir žymus visuomenininkas, knygnešys J. O. Širvydas.
Aleksandravėlės šauliai rengdavo programas valstybinių švenčių proga, o bažnytinėms švenčių programoms vadovavo kunigas. Vaidindavo pavasarininkai, angelaičiai. Organizacijos tarpusavyje konkuravo. Buvo net dvi aikštės: viena – šaulių, kita – pavasarininkų. Šaulių vadas miestelio ir aplinkinių kaimų patriotinį gyvenimą organizavo labai energingai. Svarus žodis priklausė ir kunigams. 1939 m. spalio 10 d., kai Vilnius buvo prijungtas prie Lietuvos, Aleksandravėlėje vyko didžiulės iškilmės, kuriose dalyvavo visos organizacijos. Vasario 16-ąją uniformuoti šauliai su vėliavomis eidavo į bažnyčią, o po pamaldų salėje būdavo meninė programa.
Aktyviai veikė ir Obelių šauliai: 1927 m. surengė 5 susirinkimus, 6 vakarus su vaidinimais, 2 koncertus, 2 gegužines ir šokių vakarus. Buvo įsigyti namai ir teatro salė. Būryje veikė sporto sekcija, futbolo komanda.
1928 m. birželio 10 d. Antanašės miške Obelių, Aleksandravėlės, Kriaunų šaulių būriai dalyvavo šaudymo pratybose. Tą pačią dieną įvyko ir šaulio mokytojo Nemickio ir šaulės Polonskaitės vestuvės.
Obelių būrio valdybos pirmininkas buvo mokytojas Čebilis, iždininkas K. Šimulynas, sekretorius J. Pauliukas, būrio vadas kapitonas Balnas.
1940 m. liepos 13 d., spaudžiant sovietinei okupacinei valdžiai, buvo pasirašytas įsakymas dėl Šaulių sąjungos likvidavimo, pirmas viešas dokumentas apie Šaulių sąjungos likvidavimą pasirodė liepos 15 d.
Plačiau
Rokiskio sauliu pastatas stovejo buvusio buitinio namo vietoje.