Projektas „Draugystės tiltai“ vienijo Obelių ir Visagino moksleivius

Neseniai buvo vykdomas projektas „Draugystės tiltai“ Obelių ir Visagino mokyklose. Projekto metu buvo skatinamas mokinių tarpusavio bendravimas, tolerancija, supažindinama su naujomis vietovėmis ir jų istorija. Viena iš jų buvo Obelių laisvės kovų istorijos muziejus, kuriame moksleiviai turėjo galimybę iš arčiau pažvelgti į mūsų kraštą.

Svečiams buvo surengtos trumpos šaudymo iš lanko varžybos, kuriose dvi komandos varžėsi dėl pergalės. Puiki nuotaika trykšte tryško, tai nustebino ir Obelių muziejininką Valių Kazlauską:

„Noriu padėkoti Obelių pedagogų ir jaunimo bendruomenei už šį vykdomą projektą, kuris jungia žmogiško pažinimo tiltus. Mes jaučiamės labai laimingi, galėję prisidėti prie šios jungties. Norėjome pateikti kiek galima daugiau istorinių akcentų, kuriuos šis kraštas suteikia – tiek pokario laisvės kovų palikimą, tiek žilą senovę menančias vaizdingas apylinkes su išlikusiais istoriniais pėdsakais. Šaudymas iš lanko yra tarsi muziejaus vizitinė kortelė. Juolab mes patys ieškome rėmėjų ir galimybių įsigyti lankus. “

Šios trumpos ekskursijos metu buvo aplankyta Šilo mūšio vieta, netoliese jos esantis piliakalnis ir kitos vietovės. Po to moksleiviai keliavo į gimnaziją, kur jų laukė šilti pietūs ir nakvynė. Nepaisant kalbos barjero abiejų miestų mokinukai stengėsi kiek įmanydami bendrauti ir užmegzti naujus draugystės ryšius.

Gimnazistas Dovydas Kairys

Share Button

Skambančio varpo dūžiai primins Lietuvos negyjančią žaizdą

1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Iš viso išvežta apie 18 500 žmonių, kurių didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG’o stovyklas. 1941 metų birželio tremtį patyrė per šimtą Obelių krašto gyventojų. Kas perteiks jų kančias tolimojo Sibiro žemėje, Ledinuotojo vandenyno pakrantėse, mirties ir naikinimo lageriuose? Pagarba jų atminimui, daugelis 1941-siais metais ištremtųjų į svajotą gimtąją Lietuvą negrįžo. Birželio 14-ąją minėsime jau 75-ąsias tragiškų trėmimų pradžios metines.

Aloyzas Redeckas ir Andrius Dručkus prie Obelių geležinkelio stoties.

Birželio 13 d. 20 val. Obelių geležinkelio stoties perone vyks Atminimo renginys.
Uždegsime atminimo žvakutes, o vakaro tyloje aidinčios išvežtųjų pavardės ir skambantis varpas primins šią Lietuvos negyjančią žaizdą. Atsineškite savo artimųjų, tremtinių fotografijas, kad ne tik žodžiu, bet ir vaizdu prisimintume šį istorijos laikotarpį.
Esate labai laukiami!

Rengėjai

rod

Obelių krašto gyventojai, ištremti iš Obelių geležinkelio stoties 1941 m. birželio 14–18 d.

1. Afanasjevas Pranas, Kalino 44 m. darbininkas, Obelių vlsč. Boranka
2. Aleksiejus Kostas, Antano 43 m. mokytojas, Obelių vlsč. Audronys
3. Aleksiejienė Bronė, Antano 33 m. mokytoja, Obelių vlsč. Audronys
4. Aleksiejūtė Danutė, Kosto 14 m. Obelių vlsč. Audronys
5. Aleksiejūtė Julė, Kosto 7 m. Obelių vlsč. Audronys
6. Banevičiūtė Stefanija, Juozo g. 1906 m. mokytoja, Obelių vlsč. Ignotiškis
7. Barunovas Petras, Vavilo g. 1912 m. mokytojas, Obeliai, Vytauto g. 62
8. Bieliūnas Bronius, Vincento 44 m. policininkas, Obeliai, Vytauto g. 62
9. Bieliūnas Vytautas, Broniaus 10 m. Obeliai, Vytauto g. 62
10. Bieliūnaitė Janina, Broniaus 12 m. Obeliai, Vytauto g. 62
11. Bieliūnas Petras, Petro 33 m. policininkas, Obelių vlsč. Pakriauniai
12. Bruzgys Adolfas, Antano g. 1898 m. tarnautojas, Obelių vlsč. Audronys
13. Bruzgienė Irena, Jurijaus 33 m. Obelių vlsč. Audronys
14. Chainauskienė – Merkytė Ona, Justino 50 m. Obelių vlsč. Jankūnai
15. Černiauskienė – Kagarkaitė Kazė, Jono g. 1902 m. Obelių vlsč. Muležiai
16. Čibilis Steponas, Vinco 40 m. mokytojas Obelių vlsč. Muležiai
17. Gabrėnas Povilas, Petro g. 1915 m. tarnautojas Obeliai, Vytauto g. 60
18. Grunda Aleksas, Antano 36 m. ūkininkas Obelių vlsč. Skaistinė
19. Jackauskas Saturnimas, Mečio 49 m. ūkininkas Obelių vlsč. Užukriauniai
20. Jaujininkas Vincas, Andriaus 40 m. ūkininkas Obelių vlsč. Audronys
21. Jaujininkienė Marė, Jono 35 m. mokytoja Obelių vlsč. Audronys
22. Jaujininkas Algimantas, Vinco 3 m. Obelių vlsč. Audronys
23. Jaujininkaitė Judita, Vinco 6 m. Obelių vlsč. Audronys
24. Jočys Petras, Petro g. 1866 m. ūkininkas Obelių vlsč. Aleksandravėlė
25. Juovalkis Petras, Antano 43 m. mokytojas Obelių vlsč. Antanašė
26. Juodvalkienė Sofija, Jono 38 m. namų šeimininkė Obelių vlsč. Antanašė
27. Juodvalkis Vitalis, Petro 8 m. Obelių vlsč. Antanašė
28. Jurevičius Kostas, Tado 42 m. tarnautojas Obeliai, Dariaus ir Girėno g.
29. Jurevičienė Marija 33 m. namų šeimininkė Obeliai, Dariaus ir Girėno g.
30. Jurevičius Kostas, Kosto 11 m. Obeliai, Dariaus ir Girėno g.
31. Jurevičiūtė Lidija, Kosto 8 m. Obeliai, Dariaus ir Girėno g.
32. Kazanavičius Jonas, Antano 42 m. ūkininkas Obelių vlsč. Rasimai
33. Kligys Jonas, Antano 40 m. ūkininkas Obelių vlsč. Rasimai
34. Lapašinskas Jonas, Jurgio 40 m. mokytojas Obelių vlsč. Kriaunos
35. Lapienis Liudas, Justino 26 m. ūkininkas Obelių vlsč. Antanašė (mirė lag.)
36. Lapienienė Albina, Kosto 28 m. Obelių vlsč. Antanašė (mirė lageryje)
37. Lapienytė Stasė,Liudo 6m. Obelių vlsč. Antanašė(grįžo iš Altajaus kr.1947
38. Lapienytė Irena, Liudo 3m. Obelių vlsč. Antanašė(grįžo iš Altajaus kr.1947
39. Laužadis Pranas, Mato 41m. Obeliųvlsč.Sendvaris(mirė Jakutijoje1943.05
40. Laužadienė Emilija 30 m. ūkininkė Obelių vlsč. Sendvaris (grįžo 1958 m.)
41. Laužadis Stepas, Prano 1 m. Obelių vlsč. Sendvaris (grįžo 1958 m.)
42. Laužadytė Danutė, Prano 6 m. Obelių vlsč. Sendvaris (gyvena Obeliuose)
43. Laužadis Klemas, Jono 41 m. ūkininkas Obelių vlsč. Laužadžiai
44. Laužadienė Konstancija, 30 m. ūkininkė Obelių vlsč. Laužadžiai
45. Laužadis Romualdas,Klemo 8 m. Obelių vlsč. Laužadžiai
46. Macijauskas Kazimieras, Jono g. 1902 m. ūkininkas Obelių vlsč. Audronys
47. Mackėla Juozas, Mykolo g. 1917 m. stalius Obelių vlsč. Audronys
48. Mackus Antanas, Antano 55 m. ūkininkas Obelių vlsč. Navikai
49. Martinėnaitė Bronė, Antano 23 m. tarnautoja Obelių vlsč. Sendvaris (mirė 1942. 06 Altajaus kr.)
50. Nemickas Antanas, Antano 36 m. mokytojas Obelių vlsč. Apeikiškis
51. Nemickas Liucijus, Antano 38 m. mokytojas Obelių vlsč. Apeikiškis
52. Nemickienė Sofija, Antano 37 m. tarnautoja Obelių vlsč. Apeikiškis
53. Nemickas Algimantas, Liucijaus 10 m. Obelių vlsč. Apeikiškis
54. Nemickas Rimantas, Liucijaus 3 m. Obelių vlsč. Apeikiškis
55. Neniškis Jonas, Antano 69 m. ūkininkas Obelių vlsč. (?) Turdvaris
56. Neniškienė Marija 52 m. Obelių vlsč. (?)(?) Turdvaris
57. Neniškis Pranas, Jono 30 m. Obelių vlsč. (?)Turdvaris
58. Niaura Edmundas, Juozo 32 m. ūkininkas Obelių vlsč. (?) Vileiniai
59. Niaurienė Stasė 28 m. ūkininkė Obelių vlsč. (?) Vileiniai
60. Niaurienė Adelė, Jono 64 m. Obelių vlsč. (?) Vileiniai
61. Niaurienė Emilė 58 m. ūkininkė Obelių vlsč. (?) Vileiniai
62. Pimpė Jonas, Petro g. 1924 m. ūkininkas Obelių vlsč. Ignotiškis
63. Pupelis Vincas, Antano 22 m. kareivis Obelių vlsč. Kubiliškis
64. Ramoška Mykolas, Mykolo 31 m. mokytojas Obelių vlsč.
65. Sadlauskas Vladas 42 m. tarnautojas Obelių vlsč.
66. Saldauskas Vladas, Juozo 36 m. tarnautojas Obelių vlsč.
67. Saldauskienė Anastazija, Prano 32 m. Obelių vlsč.
68. Saldauskas Alfonsas, Vlado 10 m. Obelių vlsč.
69. Saldauskas Dainius, Vlado 9 m. Obelių vlsč.
70. Saldauskas Kęstutis, Vlado 14 m. Obelių vlsč.
71. Saldauskaitė Irena, Vlado 14 m. Obelių vlsč.
72. Saldauskaitė Aldona, Vlado 11 m. Obelių vlsč.
73. Šeškus Jonas, Vlado g. 1907 m. tarnautojas Obelių vlsč. Pakriauniai
74. Šeškienė – Biveinytė Marija, Kosto 30 m. Obelių vlsč. Pakriauniai
75. Šeškus Tadas, Jono 1 m. Obelių vlsč. Pakriauniai
76. Taločka Petras, Juliaus g. 1910 m. tarnautojas Obelių vlsč. Pakriauniai
77. Taločkienė Eleonora, Petro 28m. namų šeiminin. Obelių vlsč. Pakriauniai
78. Taločkaitė Nijolė, Petro 4 m. Obelių vlsč. Pakriauniai
79. Tupalskienė Kazimiera, Felikso 35 m. ūkininkė Obelių vlsč. Kraštai
80. Tupalskis Vaclovas, Juozapo g. 1903 m. ūkininkas Obelių vlsč. Kraštai
81. Tupalskis Vaclovas, Vaclovo 10 m. Obelių vlsč. Kraštai
82. Tupalskis Tadas, Vaclovo 7 m. Obelių vlsč. Kraštai
83. Tupalskis Jurgis, Vaclovo 3 m. Obelių vlsč. Kraštai
84. Urbonas Jonas 30 m. mokytojas Obelių vlsč. Kreščionys
85. Urbonienė Antanina 30 m. mokytoja Obelių vlsč. Kreščionys
86. Urbonas Algirdas, Jono 11 m. Obelių vlsč. Kreščionys
87. Vanagas Kazys, Juozo 32 m. ūkininkas Obelių vlsč. Tilvikai
88. Vanagienė Marija, Antano 32 m. mokytoja Obelių vlsč. Tilvikai
89. Vanagaitė Rima, Kazio 5 m. Obelių vlsč. Tilvikai
90. Vanagaitė Lidija, Kazio 3 m. Obelių vlsč. Tilvikai
91. Vanagienė Ona 60 m. Obelių vlsč. Tilvikai
92. Vanagas Juozas, Juozo 32 m. ūkininkas Obelių vlsč. Tilvikai
93. Vanagaitė Leokadija, Juozo 27 m. ūkininkė Obelių vlsč. Tilvikai
94. Vertibavičius Petras, Justo 31 m. ūkininkas Obelių vlsč. Ligaris
95. Vertibavičius Petras 38 m. ūkininkas Obelių vlsč. Ščiurai
96. Vinagrodskis Julius, Stepo 53 m. ūkininkas Obelių vlsč. Jesiūnai
97. Žibaitis Alfonsas viršila, Obelių vlsč.

Rokiškio krašto muziejaus byla Nr. 138

Buvo ištremti 22 mokytojai.

Share Button

Obeliai – originalių paminklų ir puikių žmonių miestelis

Obeliai – bene vienintelis miestelis Lietuvoje, turintis paminklą mokytojui. Čia daug kas unikalu ir savita. Verta paklaidžioti senosiomis Obelių gatvėmis, pamėgtomis dailininkų, nusileisti prie ežero, kur žiemos šventes organizuodavo grafai, pajusti vietos žmonių bendravimo niuansus, susipinančius į svetingumo, nuoširdumo ir šiam miesteliui būdingo šmaikštumo koloritą.

Obeliai labai gyvi savo dailininku, režisieriumi, keisčiausių ir patraukliausių idėjų autoriumi Rimvydu Pupeliu. Ar tik ne jo idėja rengti miestelio trijų dienų „Obelinių“ šventę; bene ir anykštėnai bus ją nusikopijavę, net pavadinimo beveik nekeisdami, savąją „Obuoline“ pavadinę.
Miestelis mielas R. Pupelio tarptautiniais dailės plenerais ir paveikslų aukcionais, „Poezijos pavasariais“, teatru. Štai vasario 5 d. dailininko R.Pupelio iniciatyva Obeliuose buvo atidaryta meno galerija „Obeliai –Fluxus“.

Kažkur teko skaityti, neva menksta Lietuvos bendruomenių entuziazmas. Gal tik ten, kur ant savo pečių visą naštą neša vienas žmogus. Bet ne Obeliuose. Čia žmonės moka susitelkti. Tai parodė minėto paminklo 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti statyba. Kas jį lankė, žino, kokio tai dydžio kūrinys! Žinia, kiekvienam dideliam darbui reikia iniciatoriaus.

Plačiau apie viską interneto portale www.temainfo.lt:

http://www.temainfo.lt/obeliai-originaliu-paminklu-ir-puikiu-zmoniu-miestelis/#!prettyphoto/0/

Rimvydo Pupelio nuotr.

Share Button

Obeliečiai prisimins žuvusius kovotojus už laisvę

Spalio 29 d. Rokiškio rajone organizuojami Atminties dienos, skirtos laisvės kovotojams pagerbti, renginiai. Juose dalyvaus ir Obelių krašto jaunimas. Tradicinę akciją „Gėlių žiedai žuvusiems partizanams, Lietuvos savanoriams“ inicijuoja 1919–1920 metų Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrija, mokymo įstaigos, Rokiškio krašto muziejaus muziejininkai, rajono šauliai, kariai savanoriai, visuomeninių organizacijų atstovai. Organizatoriai pasitelkę jaunimą aplanko visas rajone esančias laisvės kovotojų žūties ir palaidojimo vietas, uždegamos žvakutės, padedamos gėlių puokštės, laisvės kovotojai pagerbiami tylos minute. Obelių kraštas sulauks šios akcijos dalyvių.
Obelių jaunimas tradiciškai dalyvaus renginyje ir pagerbs Latvijos Respublikos teritorijoje 1919–1920 m. žuvusių Lietuvos karių savanorių atminimą, palaidotų Červonkos, Ilūkstės, Sventės kapinėse, pagerbiamos ir Lietuvos partizanų palaidojimo vietos Latvijos Respublikoje. Maloniai nustebino akcijoje „Gėlių žiedai žuvusiems partizanams, Lietuvos savanoriams“ 2014 metais dalyvvę Obelių vaikų globos auklėtiniai, kurie kartu į Červonkos kapines Latvijoje vyko su svečiais – jaunimo atstovais iš Švedijos.
Atminties dieną pagerbsime laisvės kovotojus šalia atstatyto bunkerio Plunksnočių miške (Rokiškio kaimiškoje seniūnijoje), jį šią vasarą atstatė Rokiškio jaunieji šauliai. Bunkeryje 1949 metų lapkričio 15 dieną agento smogiko išduoti žuvo Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Gedimino kuopos partizanai, tarp jų – talentinga poetė, partizanė Diana Glemžaitė-Bulovienė, kurios gimimo devyniasdešimtmetį minėsime spalio 29-ąją. Šią Atminties dieną Obelių jaunieji šauliai kartu su renginio dalyviais prisimins žuvusius partizanus ir talentingą poetę.
Jaunos solistės Eglės Strumskytės koncertas „Laisvės kovotojams atminti“ – baigiamoji Atminties dienos dalis. Koncertas vyks Rokiškio krašto muziejuje, solistei akompanuos Žaneta Noreikienė, koncertą ves Vytenis Pauliukaitis.
Eglė Strumskytė – atkurtos Rokiškio šaulių sąjungos vado, šviesaus atminimo Vytauto Strumskio anūkė. Jo iniciatyva 1990 metų kovo 11 dieną buvo atkurta Rokiškio šaulių 4-oji kuopa. Ši asmenybė mirė praėjusių metų lapkričio 1 dieną. Paskutiniais gyvenimo metais velioniu rūpinosi brolis Rimantas Strumskys, Vytautą aplankydavo sąjūdiečiai, Rokiškio rajono šauliai. Po mirties sąjūdiečio Leono Jankausko iniciatyva Vytauto Strumskio šaulio uniforma ir apdovanojimai buvo perduoti saugoti Obelių laisvės kovų istorijos muziejui. Perduodant senelio relikvijas dalyvavo ir velionio anūkė Eglė. Muziejuje nustebome išvydę jauną, kuklią ir talentingą atlikėją, malonu buvo nuoširdžiai su ja bendrauti. Eglė išgirdo konkretų prašymą – surengti atminimo koncertą laisvės kovotojams Rokiškio krašto muziejuje.
Laikas greitai pralekia. Štai jau metai, kaip netekome Vytauto Strumskio. Anūkė tęsės pažadą ir surengs solinį koncertą Rokiškio krašto muziejuje. Ji pasakojo, kaip su didžiuliu užsidegimu skinasi kelią į profesionalią operą, malonu, kad talentingos atlikėjos siekį koncertuoti Lietuvos scenose remia pripažintos asmenybės, todėl solistei akompanuos Žaneta Noreikienė, koncertą ves Vytenis Pauliukaitis.
Koncerto metu ant stalo pamatysite Eglės Strumskytės į amžinybę iškeliavusio senelio fotografiją. Pagerbdami savo artimus laisvės kovotojus atsineškite ir padėkite jų fotografijas. Ši diena skirta Jų atminimui.

Kviečiame Obelių bendruomenę dalyvauti Atminties dienos renginiuose.

Valius Kazlauskas
Rokiškio krašto muziejaus istorikas

Share Button

Prašymas visiems Rokiškio krašto gyventojams

Ieškome istorinių nuotraukų, susijusių su jūsų miesteliu. Renkame informaciją apie tai, kaip Rokiškio kraštas atrodė anksčiau, o tam reikalinga Jūsų pagalba.

Jeigu turite senų nuotraukų, kuriose matytųsi seni pastatai, bažnyčios, dvarai, sinagogos ar tiesiog namai, kurių galbūt jau nebėra, atneškite nuotraukas į Jums arčiausiai esančią biblioteką ir perduokite bibliotekos darbuotojams. Jie jas suskaitmenins ir iš karto grąžins. Jei to patys padaryti negalite, paprašykite artimųjų pagalbos.

Tai bus ypač didelis ir reikšmingas Jūsų indėlis į mūsų visų krašto istorijos pažinimą.

Projekto organizatoriai:

Architektūros paveldo rekonstrukcija

Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka

Rokiškio krašto muziejus

 

Jeigu turite įdomios informacijos arba norite pasidalinti savo prisiminimais, galite susisiekti su mumis tel. +37060373954

skelbimas

Share Button

Obelių gimnazijos istorija

Pirmoji mokykla Obeliuose pradėjo veikti 1777 m. Joje mokėsi 15 vaikų. Numalšinus 1830 -1831 m. sukilimą, Lietuvoje pradeda veikti valdinės rusiškos mokyklos, išliko ir kai kurios lietuviškos mokyklos, tarp jų ir Obeliuose.

1864 m. uždraudus lietuvišką spaudą visur veikia jau tik rusiškos mokyklos. Tokia mokykla Obeliuose įsteigta 1867 m. Nepaisant draudimų, vykdavo lietuviški vakarai. Yra žinių apie tokius vakarus ir Obeliuose. Didelę įtaką turėjo knygnešiai. Nuo 1905 m. Obeliuose veikia lietuviška mokykla.

1920 – 1928 m. mokykla glaudėsi mūriniame pastate Vytauto gatvėje – ten, kur dabar autobusų stotelė. Čia buvo keturi skyriai, už mokslą mokėti nereikėjo. Mokytojas, turįs mokytojo cenzą, gaudavo per mėnesį 280 litų, o neturintis mokytojo cenzo – 240 litų. Mokyklos vedėjas, turintis cenzą, prie šios algos gaudavo priedą – už vieną komplektą – 16 litų 80 centų. Mokytojo atlyginimas priklausė ir nuo ištarnautų metų.

Mokytojai būdavo aprūpinami butu prie mokyklos arba jiems išmokėdavo butpinigius po 20 litų per mėnesį. Mokinių buvo daugiau kaip šimtas. Mokyklų materialinė padėtis buvo bloga, nes savivaldybė nenoriai šelpė. Mokymo programos buvo išeinamos labai nevienodai. Egzaminai vykdavo 4 ir 6 klasėse.

Tuo metu buvo pradėta rūpintis tipinės pradinės mokyklos statyba Jono Jablonskio gatvėje. Lėšų skyrė valsčius, tačiau pinigų neužteko.

Obeliečiai dėkingi liaudies artistui Kiprui Petrauskui, kuris vaikystėje buvo lankęsis Obeliuose pas čia vargoninkavusį brolį Miką Petrauską. Dainininkas surengė Obeliuose koncertą, padainavo liaudies dainų. Už įėjimą reikėjo mokėti du litus. Surinktas lėšas (500 litų) dainininkas skyrė būsimiems mokyklos statybos darbams.

1935 m. birželio 9 dieną buvo iškilmingai pašventintas kertinis pamato akmuo. Dalyvavo daug žmonių, švietimo atstovų, dalyvavo ir Kipras Petrauskas, kuris kalbėjęs ir padėjęs po šiaurės vakarų kampu butelį su dokumentais, parašais. Žmonės ir šiandien atmena paprastus žymaus dainininko žodžius: „Brangūs obeliečiai, daug dainavau, mažai kalbėjau, nieko gero jums nepasakiau. Atsimenat, kai aš čia mokyklą lankiau, su meškere ešeriokus gaudžiau, akmenimis varles mušiau.“ Vėliau dainininkas padovanojo mokyklai pianiną, kuriuo ilgai buvo grojama Obelių vidurinėje mokykloje. Pagerbdami žymųjį artistą ir norėdami atsidėkoti už suteiktą paramą obeliečiai pasiekė, kad mokykla būtų pavadinta K.Petrausko vardu. Naujasis pastatas duris atvėrė 1936 m.

Po karo mokyklai vadovauti buvo paskirtas Algirdas Kligys, kuris 1946 m. ir tapo pirmuoju gimnazijos direktoriumi 1946 m. Nuo šių metų ir prasideda vidurinės mokyklos istorija. Apie gimnazijos steigimą Obeliuose randame žinių rajono spaudoje, archyvų dokumentuose. Mokykloje yra albumas, kuriame matome ir pirmąją gimnazijos laidą – 19 abiturientų.

Mokinių skaičius mokykloje ėmė sparčiai didėti. 1950 m. mokyklą baigė jau 28 abiturientai. Keitėsi mokyklos direktoriai, keitėsi pastatai. 1973 m. duris atvėrė dabartinis mokyklos pastatas. Prieš pradedant statybą mokiniai mokėsi net aštuoniuose pastatuose. 1995 m. įkurtas Obelių darželis-mokykla, vidurinėje mokykloje nebesimoko pradinukai.

Dabar mokyklai suteiktas gimnazijos statusas.

Parengta pagal www.Obeliugimnazija.lt

Share Button

Lankytinos vietos

Obelių seniūnijos istorijos objektai 

  • Obelių Šv. Onos bažnyčia (Dariaus ir Girėno g. 10) Daugiau

Obelių bažnyčia

 

Obelių muziejus

  • Paminklas 1941 m. birželio sukilimo dalyviams ir sovietinėms aukoms Daugiau

Obelių paminklas, 2014m. birželis

  • Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiniečio bažnyčia 

Aleksandravėlės bažnyčia

  • Paminklinis akmuo poetui Pauliui Širviui (Degučių k.)

Paminklinis akmuo

 

  • Holokausto aukų vieta (Antanašė)

Holokausto aukų vieta Antanašėje.

  • Poeto Pauliaus Širvio tėviškė (Degučių k.)
  • Dailininko Justino Vienožinskio sodyba (Audronių k.)
  • P. Dručkaus privatus muziejus (Apeikiškio k.)
  • Paminklas partizanams (Vaičėnų k.)
  • Obelių šilo kautynių vieta (Andrikavos k.)
  • Atstatytas bunkeris ir paminklinis kryžius partizanams Obelių šile.
  • Savanorių kapai (Aleksandravėlės kapinės)
  • Jurgio Smolsko-Smalsčio kapas ( Sovietų sąjungos karių kapinėse)
  • Kunigo P. Savicko kapas (Aleksandravėlės k.)
  • Edvardo Jono Rėmerio kapas (Obelių m.)
  • J. Pagirio kapas (Obelių m.)
  • Knygnešio Juozo Zaukos kapas (Obelių m.)

 Dvarai, parkai, skulptūros ir paminklai 

  • Antanašės dvaras. Daugiau

 

  • Paminklas „Marija“ (Obelių kapinės)

 

 

  • Paminklas Obelių mokytojams (Obelių kapinės)

 

 

  • Akmuo „Obeliams 500“

 

  • „Ramintos“ šaltinis (Obelių m.) 

Raminta 005

  • Paminklas Nepriklausomybės 20-mečiui  (Obelių m.)
  • Obelių dvaro kumetynas ir sandėlis (Obelių Priemiesčio k.)
  • Aleksandravėlės dvaro parkas (Aleksandravėlės k.)
  • Kraštų buvusio dvaro sodybos fragmentai (Kraštų k.)
  • Knygnešio medžio skulptūra (J. Zaukos g., Obelių m.)

 

Share Button

Obelių istorija iki 1940 metų

2

Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Obelių krašte siekia akmens amžių, bet rašytiniuose šaltiniuose šis vardas pradėtas minėti tik nuo 16 amžiaus pradžios. Valdovo dvaras, priklausęs didžiajam kunigaikščiui, čia galėjo būti įsteigtas net 15 amžiaus pabaigoje, o anksčiausiai paminėtas 1509 metais. Tikriausiai tada čia jau buvo ir gyvenvietė. Ši data kai kuriems tyrinėtojams kelia abejonių.

1519 m. pradėti minėti Obeliai, kai jau buvo miestelis ir dvaras, karališkoji, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda. Gal bus surasta ir ankstesnė data, bet dabar šie metai laikytini įkūrimo metais.

1529 m. sutartyje, kurioje nustatyta LDK ir Livonijos siena, minimas kaip pasienio valsčius, 1533 m. – kaip valsčius ir miestelis. 1551 m. kaip miestelis prie valdovo dvaro, Obeliai turėjo mokėti 5 kapas grašių sidabrinės mokestį (kiek Alytus, Raseiniai, Kernavė). Tai rodo gyvenvietės išaugimą, jos reikšmės padidėjimą.

1561 m. rengiantis karui su Livonija Žygimantas Augustas Obelių dvaro laikytojui Stanislovui Davainiui įsakė Obelių dvare įkurdinti 200 lenkų raitelių.

1565 m. Obelių valsčiaus vietininkas buvo Jonas Svencickis, 1567 m. Žygimantas Augustas Obelius atidavė LDK iždininkui Mykolui Naruševičiui, bet valdovas karui su Maskva iš Gardino žemės teisėjo Grigorijaus Masalskio pasiskolino 3 200 kapų lietuviškų grašių ir užstatė jam Obelių valsčių su dvaru ir miesteliu.

1567 m. inventoriuje aprašytas Obelių dvaras, prie ežero buvo spirito varykla, ežero gale – užtvanka ir malūnas, miestelyje gyveno 33 šeimos: beveik visi žmonės buvo žemdirbiai, odminys, žvejų vyresnysis. Obelių dvarui priklausė 19 kaimų, valsčiuje ir dvare buvo 45 valakai su 169 ūkiais.

1586 m. Obelių dvaras su miesteliu įkeičiamas kunigaikščiui Martynui Daumantui Giedraičiui (jis minimas kaip Obelių valdytojas ir 1609 m.) už 3 600 kapų grašių. 1610 m. dvaras su miesteliu duodami valdyti LDK medžiokliui Jonui Naruševičiui. 1615 m. dvarą vėl valdo kunigaikštis Martynas Giedraitis. 1619 m. Obelių dvaras su miesteliu tenka Upytės maršalui Kristupui Bialozarui.

1629 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bebokštė bažnyčia, iki tol buvo koplyčia. Bažnyčios globėjas Žygimantas Vaza klebonu paskyrė Mykolą Hinesą, suteikė fundaciją ir užrašė Obelių bažnyčiai Pakriaunių kaimą su 21 valaku žemės.

1641 m. valda išnuomojama Kristupui Bialozarui. 1645 m. visa Obelių valda su miesteliu ir minėta skola atiduodama valdyti valdovo rūmų dvariškiui Jonui Buinickiui.

LDK – Lenkijos kare 1655 m. Obelius ir apylinkes nuniokojo Rusijos kariuomenė, 1657 m. – Švedijos kariuomenė, į nelaisvę paėmė žmonių.

Apie 17 a. vid. valda pereina į Tiškevičių rankas. 1651 m. valdo Jurgis Tiškevičius, 1687 m. – jo sūnus Kazimieras Tiškevičius, miręs 1696 m. Obeliuose. 1713 m. Augustas II Obelius perduoda valdyti Jurgiui ir Juozapui Tiškevičiams už jų tėvo Kazimiero Tiškevičiaus kovų su maskvėnais metu prarastas valdas Kijevo vaivadijoje. Obeliai tapo privati valda.

1738 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia su 8 langais, 3 altoriais, bokštu bažnyčios viduryje ir 2 bokšteliais priekyje. 1796 m. Obelių bažnyčioje Evangelija skaitoma lenkiškai ir lietuviškai, o pamokslai dažniausiai sakomi lietuviškai.

1757 m. dvarą Juozapas ir Ona Tiškevičiai pardavė Ukmergės žemės teisėjui Jeronimui Petkevičiui ir jo žmonai Elžbietai Subinskaitei. Valdai priklausė 15 kaimų, gyveno 35 šeimos, iš jų 15 – žydų. Neaišku, kada Obeliuose įsikūrė žydų bendruomenė. 1567 m. inventoriuje žydai dar neminimi, 1765 m. miestelyje surašyta 17 žydų šeimų (iš viso 89 gyventojai).

Aloyzo Petrašiūno nuotr.

Pradžios mokykla. Aloyzo Petrašiūno nuotr.

Obelių pradžios mokykla

Manoma, kad tik 1777 m. pradėjo veikti parapinė mokykla. 1781 m. mokėsi 22 mokiniai (18 valstiečių, 4 bajorai). Parapijoje gyveno 3 674 asmenys.

1797 m. Obelių dvaro savininkas tebebuvo Ignotas (Jeronimo sūnus) Petkevičius.

Carinės Rusijos laikais Obeliai buvo Zarasų (Novoaleksandrovsko) apskrities valsčiaus centras.  1823 m. sudegė bravoras, keli ūkiniai pastatai. 1858 m. leista antradieniais rinktis turgui, pastatyta pašto stotis ir smuklė (abu pastatai klasicistinės architektūros).

1857 m. parapinę mokyklą lankė 77, 1858 m. – 49, 1859 m. – 44, 1860 m. – 50 vaikų.

1850 m. Obelių parapija buvo atskirta nuo Vilniaus vyskupijos, prijungta prie Žemaičių vyskupijos. 1866 m. pastatyta ir pašventinta bažnyčia (keturkampė, su dviem nedideliais bokšteliais, trimis altoriais).

Numalšinus 1863 m. sukilimą buvo uždaryta parapinė mokykla, pradėjo veikti slaptos lietuviškos mokyklos, atgabenta uždraustos lietuviškos spaudos. 1867 m. Obeliuose atidaryta valstybinė liaudies mokykla rusų dėstomąja kalba: ją lankė 10, 1877 m. – 31, 1881 m. – 40, 1886 m. – 52, 1898 m. – 25 vaikai.

1868 m. Obeliuose buvo 232 gyventojai. Pagal luomus miestelyje gyveno: 25 dvarininkai, 5 dvasininkai (iš jų 2 katalikų), 145 miestelėnai, 39 valstiečiai, 5 trobelninkai, 9 atitarnavę kariškiai, 4 užsieniečiai. Pagal tikėjimą: 5 stačiatikiai, 75 katalikai, 4 evangelikai liuteronai, 148 žydai. Pagal užsiėmimus: 39 žemdirbiai, 55 prekybininkai, 23 amatininkai, 115 užsiimantys kitkuo. Miestelis užėmė 113 dešimtinių. Buvo 1 mūrinis, 59 mediniai gyvenamieji namai, 2 krautuvės, 1 gamyklėlė, 1 viešbutis, 2 traktieriai, 2 užvažiuojamieji namai, 1 vyninė, valsčiaus valdyba, turgavietė.

1880 m. Reinoldui Tyzenhauzui mirus, Obelius, Rokiškį ir kitus dvarus paveldėjo jo sesuo Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdeckienė. Ši giminė Obelius valdė iki 1940 m.

1872–1873 m. netoli Obelių nutiestas Radviliškio – Daugpilio platusis geležinkelis. Miestelis ėmė sparčiai plėstis, pagyvėjo prekyba. 1885 m. Obeliuose veikė 4 krautuvės, 2 žydų maldos namai, 513 gyventojų. Per 1897 m. Rusijos gyventojų surašymą Obeliuose buvo 975 gyventojai (iš jų 652 žydai, veikė sinagoga ir 2 žydų maldos namai).

Maždaug iki 1900 m. Obeliuose vargonininkavo, bažnytiniam chorui ir orkestrui vadovavo Mikas Petrauskas, savo muzikinę veiklą pradėjo Kipras Petrauskas. 19 a. pab. Obelių bažnyčioje sugiedotos lietuviškos mišios.

1899 m. žydų ritualinėje pirtyje kilo gaisras. Sudegė miestelio centrinė dalis: 24 gyvenamieji namai su visais kiemo pastatais, 10 krautuvių, skolinamoji-taupomoji kasa, klebonija. Iš bažnyčios liko tik mūro sienos.1900 m. bažnyčią atstatė, praplėtė, paaukštino bokštus, šonuose pristatė koplyčias, pastatė kleboniją, ūkinius pastatus. Trijų navų bažnyčios architektūra eklektiška, turi neogotikos bruožų

Miesto centrinės dalies vaizdas. Obelių gimnazijos muziejaus nuotrauka

Miesto centrinės dalies vaizdas. Obelių gimnazijos muziejaus nuotrauka

.

Darbams vadovavo inžinierius Oskaras Bliumentalis iš Daugpilio, rūpinosi Obelių klebonas Vincentas Birutavičius.

1905 m. anticariniai įvykiai paveikė Obelių valsčių, vyko demonstracija, pareikalauta, kad išvyktų caro valdininkai, valsčiaus pareigūnai būtų lietuviai, pamokos valdinėje mokykloje nutrauktos,  uždaryta degtinės parduotuvė, išrinkta nauja valsčiaus valdyba: viršaitis Justinas Vienožinskis, mokytoja jo sesuo Liudvika,  policijos uriadninkas Leonas Gylys. Atsiųsti baudėjai atkūrė carinę tvarką.

Sušvelnėjus caro cenzūrai, 1906 m. Obelių liaudies mokykloje pradėta dėstyti lietuvių kalba. 1907 05 31 Obeliuose vyko bene pirmasis lietuviškas vakaras, kuriame suvaidinta Jurgio Smalsčio-Smolskio komedija „Nutrūko“. Panašūs vakarai buvo rengiami ir vėliau.

1908 m. Obelių dvaro sodyboje pastatyta tais laikais moderni spirito varykla, miestelyje – parapijos namai, vėliau iki geležinkelio stoties nutiestas žvyrkelis, atidarytas Blaivybės draugijos skyrius, kuris kitais metais įsteigė arbatinę, įkurta parapijos biblioteka, kurioje buvo 560 knygų. Prieš karą įsteigtas Lietuvių katalikų moterų draugijos skyrius.

1909 m. leista atidaryti mergaičių Žemės ūkio ir ruošos mokyklą, ją įsteigė ir rūpinosi grafas Jonas Pšezdeckis su žmona. Mokykla įkurta dvaro pastatuose, mokslas joje tęsdavosi trejus metus, mokėsi 30 – 100 mergaičių. Mokykla išleido nemažai išmokslintų namų šeimininkių.

1911 m. Obelius vėl nusiaubė gaisras. Sudegė apie 40 namų. Tais pačiais metais atidarytas paštas, 1913 m. įvestas telegrafas.

Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m. rugsėjo 13 d., vokiečių kariuomenė užėmė Obelius,  išgrobstė dvaro turtus, išvežė dalį spirito varyklos įrenginių, susprogdino cisternas, patalpose įrengė rekvizuotų gyvulių skerdyklą. Gyventojai patyrė okupacijos sunkumų.

1918 m. paskelbus atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę, Laikinajai vyriausybei paraginus kurti vietos savivaldą, išrinkta valsčiaus taryba. Deja, bolševikinėmis idėjomis užsikrėtę žmonės 1918 12 19 Obeliuose sukūrė revoliucinį komitetą ir paėmė valdžią į savo rankas. Bolševikinė valdžia, remiama Raudonosios armijos, Obeliuose egzistavo iki 1919 m. birželio. Obelius užėmus Lietuvos kariuomenei, čia buvo Joniškėlio batalionas, dalyvavęs mūšiuose, išstumiant Raudonosios armijos dalinius už Dauguvos.

1920 m. veikė tik vėjo malūnas, ištuštėjusi spirito varykla pradėjo griūti. Buvo 11 amatininkų (4 batsiuviai, 4 siuvėjai, 3 kalviai), bet miestelis pradėjo atsigauti, atkurta pradžios mokykla.

1923 m., Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje buvo 126 kiemai su 976 gyventojais, priemiestyje – 25 ir 117, dvaro sodyboje – 3 ir 122, palivarke – 1 ir 113, gyvenvietėje prie geležinkelio stoties – 1 ir 69, Obelių vienkiemyje – 1 ir 10. Valsčiuje gyveno 680 žydų. Surašyta 9 430 lietuvių, 2 329 rusai sentikiai, 75 latviai, 147 lenkai, 15 vokiečių, 11 svetimšalių.

1927 m. metais prijungus Kriaunų valsčių, Obeliai tapo Rokiškio apskrities didelio valsčiaus (apie 15 000 gyventojų) centru.

Prie geležinkelio stoties įrengta muitinė su sandėliais ir vagonais-šaldytuvais. Veikė geležinkelio remonto dirbtuvės, geležinkeliečių poilsio namai, įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas „Viltis“, 1925 m. pradėjo veikti pieninė.

Nuo 4 dešimtmečio pradžios plėtėsi ūkinė veikla: buvo 19 krautuvių (14 žydų), elektrinė (geležinkelio stotyje), malūnas, lentpjūvė, muitinė, girininkija (Audronių k.), pasienio, vidaus ir geležinkelio policijos įstaigos, viešoji biblioteka (nuo 1933 m.), paštas, vaistinė, ligoninė (nuo 1940 m.), sveikatos punktas; dirbo gydytojas, akušerė, veterinarijos felčeris. Obeliuose rinkdavosi dideli turgūs, veikė keliolikos religinių, tautinių, visuomeninių organizacijų skyriai, choras, 2 orkestrai.

4 dešimtmetyje iškilo naujų pastatų. Tarp senamiesčio ir geležinkelio stoties susiformavo gražus naujamiestis. 1936 m. iškilo Kipro Petrausko pradžios mokykla, 1936–1937 m. – Šaulių namai, 1937 m. – pieninė, muitinės sandėliai. Pagrindinės Vytauto, Dariaus ir Girėno gatvės senojoje miestelio dalyje buvo išgrįstos akmenimis, pakloti šaligatviai. 1938 m. pradėjo veikti atnaujinta spirito varykla. Obelių dvare buvo didelis parkas, kuriuo naudojosi ir miestelio gyventojai, naujas parkas pasodintas tarp miestelio ir geležinkelio stoties.

Nepriklausomybės metais didelė dalis Obelių ir Rokiškio dvarų žemės iš Jono Pšezdeckio buvo nusavinta. 1935 m. dvarininkui palikti 3 sklypai (iš viso 249,47 ha).

1940 m. Obelių krašto istorijoje prasidėjo žiaurios Sovietų Sąjungos ir fašistinės Vokietijos okupacijos, iš esmės paveikusios viso krašto gyvenimą.

Aloyzas Petrašiūnas
Istorikas
Parengta pagal Algirdo Baliulio, Elmanto Meilaus, Kazio Misiaus, Algimanto Miškinio publikacijas
 
Share Button