Paremkime akciją „Rokiškio krašto vėliavos Baltijos kelyje“

1989 m. rugpjūčio 23-ąją Baltijos kelio akcijos metu rokiškėnų stovėjimo vietos įamžinimas – pilietinės akcijos pavyzdys. Taip teigia akcijos koordinatorius, sąjūdietis Leonas Jankauskas. Jis prisimena, kad tą dieną šalia automagistralės Vilnius–Panevėžys 115 kilometre buvo pastatytas medinis paminklinis kryžius, kurį be atlygio sukūrė Jurijus Prokopovas. Medinis kryžius du dešimtmečius žymėjo rokiškėnų stovėjimo vietą Baltijos kelyje.

Prisiminkime, teigia Leonas Jankauskas, kaip rengdamiesi paminėti Baltijos kelio dvidešimtmetį mūsų krašto pilietinė bendruomenė nešė akmenis į Rokiškio krašto muziejų būsimo paminklo statybai. Talkų ir savanorystės būdu buvo statomas naujas paminklinis Baltijos kelio akcijos atminimo žymuo, kuriam šviesaus atminimo kalvis Rolandas Kriaučiūnas pagamino geležinio kryžiaus viršūnę. Jis iškilmingai atidengtas 2014 m. Senąjį medinį kryžių restauravo Jurijus Prokopovas. Jis su bendraminčiais pastatė kryžių prie Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose.

Šiais metais Baltijos kelio akcijos trisdešimtmečio paminėjimą organizuoja ir jaunimas. Viena iš bendrų idėjų – paminklinėje vietoje pastatyti vėliavų stiebus, kad „Baltijos kelyje“ visada plevėsuotų Lietuvos trispalvė ir Rokiškio krašto vėliavos. Taip kviečiame pažymėti miestų vėliavomis vietas, kuriose 1989 m. rugpjūčio 23 dieną Baltijos kelio akcijos metu stovėjo tada dar sovietų okupuotų Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai.

Kreipiamės į Rokiškio krašto bendruomenę ir kviečiame prisidėti prie šios idėjos ir vėliavų stiebus pastatyti iš Jūsų paaukotų lėšų.

Lėšų gavėjas: Rokiškio krašto muziejus
Sąskaita: LT 59 7300 0101 5932 4016 („Swedbank“)
Mokėjimo paskirtis: vėliavos Baltijos kelyje

Negalintys atlikti banko mokėjimo, gali kreiptis į šios idėjos bendramintį istoriką Algį Kazulėną. Lėšų tikslinį panaudojimą koordinuos iniciatyvinės grupės revizijos komisija. Aukotojų sąrašą paskelbsime.

Paremkite tęstinę pilietiškumo idėją – Laisvės kelyje matyti Lietuvos trispalvę ir Rokiškio krašto vėliavas.

Iniciatyvinė grupė „Rokiškio krašto vėliavos Baltijos kelyje“
Telefonai pasiteirauti:
Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose vedėjas Valius Kazlauskas 8 686 13741,
istorikas Algis Kazulėnas 8 614 162.

Share Button

Nuoširdžiai kviečiame padėti nuo gaisro nukentėjusiems Daivai ir Romui Kundeliams

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Obelių mieste užsiliepsnojo Romo ir Daivos Kundelių gyvenamasis namas. Operatyviai atvyko ugniagesių gelbėtojų komanda, tačiau namas jau degė atvira liepsna, jo užgesinti nepavyko. Išdegė visas skardiniu stogu uždengtas antrasis namo aukštas. Iš pirmojo aukšto liko tik mažiau ugnies paliestas virtuvės kampas.
Šildymo sistema išjungta, todėl linkstama ieškoti kitų gaisro priežasčių.
Pasak Obelių bendruomenės pirmininko Vitalijaus Jocio, Kundeliai yra gerbiami, aktyvūs ir mylimi žmonės, kurie negaili nei laiko, nei jėgų gražindami miestelio gyvenimą, kurie visada pirmi skuba į pagalbą ir artimam, ir svetimam.
„Šiandien mūsų eilė. Kreipiamės į visus geros valios žmones padėti Romo ir Daivutės šeimai ir prašome pagalbos. Finansiškai paremti galima aukojant pinigus į Obelių bendruomenės centro sąskaitą LT177300010137013608. Visi surinkti pinigai bus skirti Romui ir Daivai, kad jie vėl turėų namus“, – skelbiama socialiniuose tinkluose pirmininko išplatintame kreipimesi.

Parengta pagal grokiškis.lt.

Share Button

Liepos 6 d. visi piliečiai kviečiami į Valstybės dienai skirtą renginį prie nugriauto ir ilgai neatstatomo objekto

Junkimės kartu tokia proga prie nugriautos „Žaliosios“ ir parodykime savo vienybę.

Share Button

Skambėjo Obelių jaunųjų dainininkų balsai

Jungtinis Lietuvos vaikų choras, į kurį suteka daug vaikų balsų iš skirtingų regionų, – graži mūsų šalies tradicija.

Pusės metų darbas duoda puikų rezultatą: lavinami chorinio dainavimo įgūdžiai, randama draugų, bendraminčių, puikiai leidžiamas laikas dideliame būryje. Vyksta užsiėmimai su pačiais geriausiais chorinio dainavimo specialistais, tokiais kaip Vytautas Miškinis, Danguolė Aukselienė, Valerija Skapienė ir kiti. Į šį projektą jau antrus metus įsilieja dainorėliai iš Obelių (vad. D. Kundelienė) bei Juodupės gimnazijų, Rokiškio kultūros centro (vad. A. Trasykė).

Projekto kulminacija – koncertas bažnyčioje. Pernai jis vyko Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, šiais metais – Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje. Programą sudaro sudėtingi kūriniai, tenka įdėti nemažai darbo, tad jausmas finaliniame koncerte būna didingas. Vaikai kartu su vadovais dirba padaliniuose, mūsų rajono dainorėliai repetuoti vykdavo į Visaginą. Į finalinį koncertą atvyksta visi padaliniai ir į bažnyčios skliautą skrieja daugiau nei dviejų šimtų vaikų balsų. Vadovams vyksta mokymai, tad visi gauname daug įvairiausios informacijos.

Šiais metais choras dalyvavo atrankoje į vaikų ir jaunimo konkursinį festivalį „Mes Lietuvos vaikai“ Kaune. Sėkmingai įveikęs atranką choras gavo bilietą vykti į festivalį Klaipėdoje. Šis bilietas įpareigojo kolektyvus iš Visagino, Obelių, Juodupės ir Rokiškio paruošti nelengvą programą. Mums pavyko ir birželio 15–16 d. dalyvavome šioje dainų ir šokių šventėje. Tai įspūdingas, didingas renginys, turintis išliekamąją vertę. Puiku, kad vaikai turi galimybę dalyvauti tokiose šventėse.

Daiva Kundelienė

Parengta pagal www.grokiškis.lt

Share Button

„Partizaniškos Joninės“ Obeliuose

Birželio 21 d. Laisvės kovų istorijos muziejaus kieme vyko teatralizuotos „Partizaniškos Joninės“. Programoje dalyvavo gausus būrys vietinių saviveiklininkų bei svečių: Obelių gimnazijos moksleiviai, kapela „Malūnas“, ansamblis „Raminta“, Juodupės, Aleksandravėlės, Pakriaunių kultūros centrų atlikėjai, Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos auklėtiniai.

Žiūrovai neliko abejingi armonikos garsams ir noriai šoko valsą. Pasukę į šalį, šventės dalyviai galėjo atsigaivinti arbata, užkąsti, čia pat pasiklausyti, ką apie vaistažoles ir jų pritaikymą pasakoja Vilė Sarulienė – Rokiškio krašto muziejaus darbuotoja.

Renginio metu pasidžiaugta, kad panašiems renginiams nebeteks nuomotis partizanų uniformų – keturias uniformas muziejui pasiuvo Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla, o būtinus jų priedus parūpino Rokiškio verslo klubas. Būtent naujosiomis uniformomis vilkėjo teatralizuotame pasirodyme partizanus vaidinę atlikėjai.

Parengta pagal www.grokiškis.lt

Share Button

Obeliai minėjo Birželio sukilimo metines

Į 1941 m. Birželio sukilimo minėjimą prie Obelių paminklo, vienintelio tokio Lietuvoje, susirinko nedaug žmonių. Atvyko Laisvės kovų istorijos muziejaus vadovas Valius Kazlauskas, paminklo statybos iniciatorius vilnietis, Obelių garbės pilietis Donatas Smalinskas, Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, Vilniaus Rokiškėnų klubo „Pragiedruliai” vadovas obelietis Vytautas Butėnas ir saujelė visuomenės atstovų. Bet, kaip sakė D. Smalinskas, jei susirinktų visi, kurie per metus aplanko šį paminklą, būtų didžiulis būrys žmonių.

Muziejininkas V. Kazlauskas priminė Birželio sukilimo įvykius: voros besitraukiančių kareivių, trumpam prapliupęs kulkosvaidis iš Obelių bažnyčios bokšto, susišaudymai…

D. Smalinskas kalbėjo apie paminklo statybos istoriją. Jis prisipažino: jei dabar kas pasiūlytų atiduoti trejus metus kokio nors paminklo statybai, nesutiktų. Kas žino šią istoriją, žino ir tai, kiek daug reikėjo energijos atiduoti lėšoms rinkti, paminklo statyboms organizuoti, o ir kitiems įtikinti, kad jis apskritai būtų statomas.

Žodį taręs meras R. Godeliauskas kalbėjo apie tai, kaip svarbu, kad paminklas netaptų garbinimo objektu, o primintų šalies skaudžius istorijos įvykius. Jis prie paminklo padėjo gėlių.

Sukilimo dalyvių obeliečių pavardes perskaitė bibliotekininkės Gražina Deksnienė ir Dovilė Šimėnaitė.

Parengta pagal www.tema.info

Share Button

„Varge ir džiaugsme“

Obelietis režisierius Nerijus Širvys vėl pristato savo kūrinį.

„Su nuostabia komanda pasižaidėm ir sukūrėm smagų trumpametražį filmą. Šis darbas apie tai, ar gali vienos nakties nuotykis pakenkti stabiliems santykiams. Keistas klausimas, bet mes į tai pasižiūrėjome komiškai.“

Keletas nuotraukų iš filmavimo proceso.

Share Button

SUSITINKAME OBELIUOSE BIRŽELIO 21 DIENĄ, PRADEDAME ILGĄJĮ SAVAITGALĮ DALYVAUDAMI BIRŽELIO SUKILIMO RENGINIUOSE

Birželio 21 dieną 16 valandą bus padedamos gėlės prie prieš penkerius metus atstatyto monumento Birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms, bus pristatyta Birželio sukilimui skirta ekspozicija Laisvės kovų istorijos muziejuje. Po jos – arbatos gėrimo edukacija.
18 valandą prasidės teatralizuota programa „Partizaniškos Joninės“. Koncertuos Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos muzikantai (vad. L. Bieliūnienė), Juodupės kultūros centro saviveiklininkai (vad. E. Astrauskienė), Aleksandravėlės kultūros centro vokalinė instrumentinė grupė (vad. J. Raugienė), Pakriaunių kultūros centro saviveiklininkai (vad. A. Nikitina), Obelių gimnazijos moksleiviai (vad. D. Kundelienė), Obelių seniūnijos kapela „Malūnas“ (vad. Z. Skvarnavičienė), Obelių ansamblis „Raminta“ (vad. Z. Žėkas). Bus sveikinami Jonai ir Janinos, kūrenamas Joninių laužas, organizuojamos kitos pramogos, Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos profesionalai vaišins skaniausiais Lietuvoje šaltibarščiais.
Birželio 22 dieną 15 valandą Laisvės kovų istorijos muziejaus įkūrėjo Andriaus Dručkaus vaikaičio Manto Kelečiaus ekskursija.

Organizuoja Obelių seniūnija, Obelių laisvės kovų istorijos muziejus, Obelių biblioteka. Renginį remia Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, Rokiškio verslo klubas, Rokiškio krašto muziejus, Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla, Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla, Obelių gimnazija, Rokiškio krašto šauliai, Jurgio Kairio skautų draugovė.

Informaciją parengė Donatas Smalinskas

Share Button

Padarykime Obelius patrauklius ir kultūringus. Tik kitaip.

Šiais metais Rokiškis yra Lietuvos kultūros sostinė. Įvairūs renginiai vyksta ne tik pačiame Rokiškyje, bet ir rajone. Netgi sklando gandai, kad Rokiškis bandys ir toliau taip traukti žmones – skleisdamas žinią, kad yra kultūros miestas. Visa tai yra gražu ir gerai. Bet man, kaip jaunesnės kartos atstovui, kliūna tai, kad šiame kontekste kultūra vadinama tik ta aukštoji: istorija, muziejai, klasikinė muzika, dailė… Tačiau popkultūra tarsi net ne kultūra.

Noriu patikslinti, kas ta popkultūra. Tai nėra „pupyčių“ ar „patrulių“ koncertai. Nors ir tai priklauso. Popkultūra yra gerokai daugiau: filmai, komiksai, animacija, stalo ir kompiuteriniai žaidimai. Skirtumas tas, kad mėgautis šia kultūra nereikia turėti specialaus išsilavinimo ar itin išlavinto skonio.

Kodėl Obeliai negalėtų tapti tokiu miestu, kur komiksų, žaidimų, anime fanas beveik kiekviename kampe atrastų kažką pažįstamo?

Paprasčiausia įamžinti popkultūrą – grafičiai ant namų. Žinoma, ant savo namo ne kiekvienas leistų piešti Supermeno portretą, bet gal bent jau su seniūnija pavyktų susitarti dėl jai priklausančių pastatų. O jau tada galima leisti jaunimui pasireikšti. Būtų smagu mokykloje kiekviename aukšte turėti freską su įamžintais veikėjais. Pavyzdžiui, pirmame aukšte – anime, antrame – superherojai, trečiame – „Žvaigždžių karų“ bei „Žvaigždžių kelio“ veikėjai.

Skulptūros – taip pat akivaizdus būdas, tačiau tam reikia daugiau išlaidų. Bet kokia Darto Veiderio ar Betmeno skulptūra mieste atrodytų solidžiai.

Nereikėtų pamiršti minėti svarbių datų. Gegužės 4-oji (Žvaigždžių karų diena) arba Betmeno diena. „Cosplay“ (persirengėlių) renginiai turėtų būti reguliarūs.

Kiek įdomesnis mano siūlymas, kuris kažin, ar įgyvendinamas – suteikti Obelių gimnazijai žymaus personažo vardą. Pavyzdžiui, Klarko Kento (jis yra Supermenas, užaugęs mažame miestelyje). Tik nežinau, kaip čia būtų su autorinėmis teisėmis.

Pasiūlymų gali būti daugybė: renginiai, žemėlapiai, kur svečiai galėtų ieškoti paslėptų nuorodų į savo mėgiamus personažus. Šalia to dar prisidėtų ir senieji Obelių lankytini objektai. Būtų visai patrauklus turizmui miestelis. Visa tai įmanoma, tačiau reikia nepabijoti ir daryti.

Ar atsirastų Obeliuose žmonių, kurie tai pradėtų?

Vytautas Butėnas

Share Button

Lietuvos šalčio rekordininkas – obelietis

Balandžio 12 dieną Kaune buvo pasiektas Lietuvos buvimo lede rekordas. Ir kas gi jį pasiekė? Daugeliui pažįstamas žmogus, obelietis Modestas Stumbrys. Jis prisistato taip: Minusasas Pornoūsai Nesveikuolis (sakė, tai labai svarbu). Jo filosofija tokia, kad nieko nenori turėti bendro su sveikuoliais, nes gyvena labai įvairių gyvenimo būdą. Obeliai.eu redakcija trumpai pakalbino rekordininką.

Tai kaip jautiesi? Jau atšilai?

Jaučiuosi labai gerai. Pasiekti Lietuvos rekordą yra nelengva, o kai tai padarai, tai turi susikurti naują tikslą. Galvoje dabar verda įvairūs dalykai. Normaliai atšilinėti po rekordo pradėjau maždaug po pusvalandžio, kai išlindau iš ledo glėbio. Maždaug po tiek laiko kūną virpinti pradėjo giluminis kaulų ir raumenų įšalas.

Ar rekordas užfiksuotas? Atsimenu, kad prieš kažkiek metų „DiArchy“ irgi ilgai lede išbuvo. Ne tai buvo panašiai?

Rekordas užfiksuotas oficialiai, stebint Lietuvos rekordų knygos fiksuotojui – 30 minučių 4,10 sekundės. „DiArchy“ yra iliuzionistai, todėl jie žaidžia mūsų vaizduote, o ne tikrais išbandymais. Jie stovėjo lediniame kambaryje, nesiliesdami prie jo sienų, buvo naudojami ir kiti triukai, kurių, kaip visi žino, magai ir iliuzionistai neišduoda. Aš buvau ne tik ledinėje talpoje, bet ir buvau apipiltas grynu nesintetiniu ledu, kurio temperatūra nuolat buvo fiksuojama (minus 5,0 laipsniai pagal Celsijų) nuo pėdų iki kaklo – toks buvo rekordo fiksuotojų reikalavimas.

Kiek metų prireikė, kad galėtum tiek laiko šaltyje išstovėt?

Kiek ten tiksliai metų reikėjo, tai negaliu pasakyti, nes niekad to ištverti tiek ilgai nebandžiau, gal būtų pavykę ir anksčiau. Šilto vandens nenaudoju, išskyrus indų plovimą, aštunti metai. Grūdinuosi po šaltu dušu vonioje su ledukais, maudausi žiemą be pirties, vedžioju šunį žiemą be marškinėlių, bėgioju visus metus tik su šortais, tai tapo mano gyvenimo dalimi.

Kokios mintys sukosi galvoje stovint lede?

Mintys lede užšąla. Jei rimtai, tai reikia jas sustabdyti, nes vidinė koncentracija čia žaidžia tiek pat, kaip ir fizinė ištvermė. Lede labai greitai supranti, koks yra reliatyvus laikas. Jis tiesiog užtraukia rankinį stabdį. Vis ramini kūną, kad viskas gerai, nes jauti, kas su tavimi vyksta, stengiesi stabilizuoti kvėpavimą ir nesiblaškyti.

Gal bandysi pagerinti šį rekordą? Gal šįkart Obeliuose?

Rekordas yra toks dalykas, kad pasiekęs vieną, iškart nori dar vieno. Manau, kad šis rekordas bus pagerintas. Ar mano paties? Manau, kad tam dar reikia šiek tiek laiko. Ar kitas rekordo gerinimas gali vykti Obeliuose? Gali, bet gali ir nevykti, tik ateitis parodys, kaip ten bus.

Kalbant apie Obelius. Gavai kažkokio palaikymo ar nepritarimo iš kraštiečių?

Obeliečiai labai palaikė, gavau daug žinučių, kad pavaryčiau kiek tik įmanoma geriau. Ir pavariau – ačiū jums. Nepritarimo sulaukti man nėra baisu, nes kad ir ką darysi, tai kažkam netiks. Tai labai žmogiška ir normalu.

Jau nebe šalčio tema – ar bus šiemet žygis dviračiais, skirtas „ABELIEČIŲ tarmęs diskriminacijąs prablėmąs viešinimui“? Gal jau yra norinčiųjų dalyvauti?

Dviračių žygis yra kasmetinė tradicija, tai man yra meditacija ir kelionė su savimi. Stengiuosi šios kelionės metu neapsikrauti palydovais dėl atsakomybės, bet jei kas nori prisijungti, tai visada prašom. Būna smagu.

Gal ką norėtum daugiau pasakyti obeliečiams?

Obeliečiams linkiu siekti rekordų – kasdien, visur ir visokių. Tai suteikia stimulo gyventi, o išsikeltas tikslas duoda kuro vidiniam varikliui.

Nuotraukos: https://www.lightstrokephoto.com/

Share Button